Lietuvą sukrėtė ažiotažas dėl teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus siūlymo leisti Lietuvos gyventojams trumpinti savo pavardes, atsisakant slaviškos priesagos. Analogiškų leidimų būta ir tarpukario Lietuvoje, tačiau vargu ar dabar galima tikėtis tokios pavardžių sulietuvinimo bangos, kuri kilo pirmosios nepriklausomybės metais. Nuo moksleivių iki Prezidento Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje dirbančiam vyresniajam bibliotekininkui istorikui Alvydui Surbliui pavyko aptikti bene anksčiausias žinias apie tarpukario Lietuvoje su

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas nežada kištis į kraupių Kauno įvykių aplinkybių tyrimą ir reikšti nepasitikėjimą kokiais nors aukštais teisėsaugos pareigūnais, įskaitant ir generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, kuris pats nesirengia trauktis. Bet Seimas ketina susidariusioje situacijoje imtis parlamentinės kontrolės, kuri gali baigtis nepasitikėjimo pareiškimais. Kviestis „ant kilimėlio“ nežada Po to, kai pirmadienį Kauno centre buvo sušaudytas šio miesto apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, pranešta, jog Prezidentė kol kas nesiims kom

Uostamiestyje gyvenantys D.Kedžio artimieji vis tik svarsto, ar jis negalėjo bandyti slėptis Rusijoje. „Penkis metus mes su juo važinėjome į Rusiją uždarbiauti. Veždavome kailiukus. Būdavo, kad Maskvos centre eidavome išsikeisti pinigų. Tuo metu kišenėje turėdavome kone 50 tūkstančiųū dolerių, tais laikaisi tai keli milijonai rublių susidarydavo. Jis nebijojo, nors žinojo, kad gali už bet kurio kampo gauti per galvą ir visko netekti. Ten rizika buvo didžiulė. Jis buvo prie to pripratęs. Gal jis ir pasislėpė Rusijoje, jis ten viską žino. Dabar juk keliai atviri