„Lietuvos įstatymų aš nepažeidinėjau, tapatinti mano pažiūras su nusikaltimu yra neteisinga. Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins“, – per posėdį antradienį sakė A. Paleckis. Jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka bausmę. Teismo salėje posėdį stebėjo keletas jo palaikytojų.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus. Galutinis verdiktas bus skelbiamas birželio 23 dieną.

Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins.

LAT jau anksčiau nagrinėjo A. Paleckio bylą, tada ją neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant svarstė trijų teisėjų kolegija.

Balandžio 14 dieną ji savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

„Įrodymus teismai vertino ne pagal kodeksą, o pagal prokurorės tekstą, akivaizdžiai ydingas nuosprendis“, – sakė advokatas A. Liutvinskas.

Pasak jo, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos, užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Pusė nuosprendžio yra balastas“, – pareiškė advokatas. Kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, A. Paleckis pareiškė, kad jo byloje buvo pažeisti du pamatiniai teisinės valstybės principai – nekaltumo prezumpcijos ir nešališko teismo.

Jis ir jo advokatai priminė, kad 2018 metais per bendrą spaudos konferenciją teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, kad A. Paleckis suimtas šnipinėjimo byloje, jis rinko informaciją pagal kitos valstybės žvalgybos užduotis.

„Policijos vadovas kryptingai formavo nuomonę, o generalinis prokuroras nurodė, kokia bausmė laukia. Tai virto viešu mano nuteisimu“, – sakė A. Paleckis, priminęs, kad buvo rengiamos ir laidos apie jo bylą, ten taip pat buvo skleidžiama vienpusė informacija.

A. Paleckis sako, kad iš tuomet veikusio Lukiškių kalėjimo kameros norėjo padaryti viešą pareiškimą visuomenei, tačiau to daryti neleido prokurorė, teigdama, kad A. Paleckio pasisakymas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

„Prašau atsižvelgti į mano argumentus ir kasacinius skundus atmesti“, – sakė prokurorė.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą, ją nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.