„Įvertinus visus bylos įrodymus, teismas nusprendžia pripažinti Joaną Bikulčienę kalta“, – sakė nuosprendį ketvirtadienį paskelbęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus.

Be to, buvusiai darbovietei, Nacionaliniam kraujo centrui, ji turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Teismas paskelbė, kad nuteistoji padarė didelę žalą ne tik buvusiai darbovietei, bet ir valstybei.

„Nacionalinio kraujo centro veikla yra labai jautri sritis Lietuvos piliečiams, nes neatlygintina kraujo donorystė remiasi būtent mūsų žmonių pasitikėjimu, atiduodant dalį savęs, kad jų paaukotas kraujas, plazma bus paaukota geriems tikslams. Tuo tarpu paaiškėjus aplinkybėms apie korupcinio pobūdžio veiklas Nacionaliniame kraujo centre, be jokios abejonės, tokios aplinkybės žmonėms sukelia nepasitikėjimą, jie praranda pasitikėjimą kraujo donoryste ir gali galvoti, kad jų kraujas gali būti panaudotas kažkur neteisėtai. Tokie veiksmai pakerta Nacionalinio kraujo centro prestižą, autoritetą, taip pat diskredituoja valstybės tarnautojo vardą“, – sakė teisėjas Arūnas Bartkus.

Teisėjas pažymėjo, kad byloje minimų įvykių metu J. Bikulčienė buvo Nacionalinio kraujo centro vadovė, tai yra asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, ir kaip vadovė turėjo veikti šios įstaigos naudai. Tačiau ji veikė privačios įmonės naudai.

Kartu su J. Bikulčienė nuteistas ir verslininkas Antanas Petrošius – už padėjimą piktnaudžiauti jam skirta 22 tūkst. 200 eurų bauda.

Abu nuteistieji Nacionaliniam kraujo centrui už advokato paslaugas turės sumokėti po 5 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje dėl nepanaudotos kraujo plazmos realizavimo 2018 m. pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėjus tyrimą, J. Bikulčienė netrukus pasitraukė iš pareigų Nacionaliniame kraujo centre.

Joana Bikulčienė veikė „Solis Tribus“ naudai

Teismo dokumentuose rašoma, kad ji, baigus kadenciją, Nacionaliniame kraujo centre toliau dirbi neketino, ketino dirbti privačioje įmonėje „Solis Tribus“.

„Vienas iš Nacionalinio kraujo centro pajamų gavimo šaltinių buvo gydymui nepanaudotos, perteklinės kraujo plazmos realizavimas. Būtent dėl šios plazmos realizavimo ir prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas. Kilo klausimai, ar teisėtai buvo priimti kaltinamųjų sprendimai“, – sakė teisėjas A. Bartkus.  

Perduodant bylą teismui pareigūnai teigė, kad J. Bikulčienė įtariama siekusi padėti vienai privačiai bendrovei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.

2018 m. buvo paskelbtas konkursas dėl kraujo plazmos įsigijimo, nors teismas mano, kad toks konkursas nebuvo privalomas, Nacionalinis kraujo centras galėjo pasirinkti, kokiu būdu realizuoti plazmą.

Vadovybė deklaravo, kad toks būdas yra tinkamiausias, nes tokiu būdu galima pritraukti kuo daugiau pirkėjų, sudaryti konkurenciją ir užtikrinti geriausią kainą. Konkursą laimėjo Latvijos įmonė, su ja vyko sutarties derinimo procedūros.

Būtent procedūrų derinimo metu buvo įsteigta „Solis Tribus“, po steigimo praėjus trumpam laikui, buvo pateiktas pasiūlymas Nacionaliniam kraujo centrui, pasiūlymas buvo priimtas ir buvo nutrauktos sutarties derinimo procedūros su Latvijos įmone, nenurodant motyvų, kodėl procedūros nutraukiamos.

„Žinia dalyvavusiems konkurse (o jis buvo tarptautinis, dalyvavo Latvijos, Slovakijos įmonės), kad konkursas nutraukiamas be jokių objektyvių priežasčių, leido kilti abejonėms apie korupciją, rodė tam tikrą nepasitikėjimą, kad Lietuvoje įmonės veikia nesąžiningai“, – sakė teisėjas.

Teisėjas A. Bartkus pažymėjo, kad „Solis Tribus“ buvo visiškai nauja įmonė, neturėjo nei darbuotojų, nei infrastruktūros, nei licencijų, nei patirties šiame versle. „Solis Tribus“ pagrindinis akcininkas buvo šioje byloje su J. Bikulčiene nuteistas A. Petrošius.

Pasak teisėjo, iš pokalbių matyti, kad buvo siekiama pritraukti būsimus donorus pasinaudojant Nacionalinio kraujo centro vardu ir sudaryti galimybę, kad jie ateityje būtų „Solis Tribus“ klientai.

„Joana Bikulčienė veikė „Solis Tribus“ naudai, siekė, kad ši įmonė pradėtų ir vystytų savo veiklą, kad būtų sudarytos galimybės jai įgyti licencijas, gauti patalpas ir pradėti veiklą," – sakė teisėjas A. Bartkus.

Išanalizavęs veiksmus, teisėjas padarė išvadą, kad J. Bikulčienei buvo suteikta galimybė veikti kaip faktinei „Solis Tribus“ vadovei.

„Iš pokalbių matyti, kad ji duoda nurodymus realiai, tikrajai vadovei Rūtai Stankevičienei, kuri vykdo Bikulčienės nurodymus, taip pat matyti, kad ji užsiima darbuotojų paieška. Šie veiksmai parodo siekį kurti privataus juridinio asmens veiklos perspektyvas ateityje“, – sakė teisėjas.

Pasak teisėjo A. Bartkaus. abu kaltinamieji bendravo, buvo pažįstami ir būtent dėl šio bendravimo prasidėjo „Solis Tribus“ ir Nacionalinio kraujo centro bendravimas. J. Bikulčienė niekada nebuvo deklaravusi ryšių su A. Petrošiumi.

2020 m. D. Bikulčienės ir A. Petrošiaus byla buvo baigta tirti ir perduota nagrinėti teismui.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.