Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam, pareigūnams išvedant iš kameros, buvo neteisėtai uždedami antrankiai, ir prašė priteisti iš atsakovės 7 777,77 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriui praėjusių metų spalį rašytame paaiškinime išdėstė nesutikimą dėl pervežimo į šiuos pataisos namus ir nurodė, kad yra priverstas sąmoningai daryti nusikaltimus, kol nebus pervežtas į  pageidaujamus pataisos namus, ir kad „įjungia savo sprendimų metodiką“. Be to, pareiškėjas aštriabriauniu daiktu sužalojo kitą kameroje esantį nuteistąjį.

Teismui, išnagrinėjusiam bylą, nekilo abejonių, kad pareiškėjas yra ne tik linkęs save žaloti, bet ir užpulti kitus asmenis, todėl jam būtina intensyvesnė priežiūra siekiant apsaugoti tiek jį patį, tiek kitus su juo bendraujančius ar šalia esančius asmenis (pareigūnus, kitus neteistuosius).

Pareiškėjas dalį raštu išdėstytų grasinimų jau įvykdė – sužalojo kartu bausmę atliekantį nuteistąjį, todėl kilo reali grėsmė, jog atsiradus galimybei gali užpulti ir kitus asmenis. Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme įtvirtinta pareigūnų teisė prieš agresyvius ir linkusius žalotis asmenis naudoti antrankius.

Taigi teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, padarė išvadą, kad antrankių uždėjimas išvedant nuteistąjį iš kameros yra adekvati ir proporcinga priežiūros priemonė, nevaržanti pareiškėjo teisių daugiau, nei būtina.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.