Išteisintieji jau anksčiau išvyko iš Lietuvos, jie apeliaciniame procese nedalyvavo, jiems atstovavo Lietuvos valstybės skirti advokatai.

Antradienį paskelbta trijų teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėjo iškart, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą Rūdninkų poligone kilo neramumai – migrantai ėmė laužyti tvorą. Į pagalbą buvo pasitelkti policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai bei pasieniečių sraigtasparnis.

Šiemet sausį Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas yra neįrodytas, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad Irako piliečiams pareikštuose kaltinimuose nėra atskleista, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko organizuodami žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, nėra aiški kiekvieno iš kaltinamųjų atliktų organizavimo veiksmų apimtis, todėl yra labai sudėtinga patikrinti, ar kaltinamieji tokius veiksmus iš tikrųjų atliko.

Teismas taip pat pažymėjo, kad niekas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė konkrečių duomenų apie kaltinamųjų veiksmus organizuojant neramumus stovykloje, o kaltinamųjų lyderystė kitų migrantų atžvilgiu, apylinkės teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad jie taip pat buvo ir kilusių riaušių organizatoriai.

Vyrai buvo kaltinami, kad bendrininkų grupėje neteisėtų migrantų stovykloje organizavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat sukurstė neteisėtų migrantų stovykloje gyvenančių asmenų grupes viešai smurtauti, niokoti turtą.

Pagal prokuratūros kaltinamąjį aktą, Irako piliečiai subūrė neteisėtų migrantų grupes, jos taip pat skirtingose stovyklos teritorijos vietose kėlė neramumus, triukšmavo, smurtavo prieš VST pareigūnus.

Į pareigūnus buvo mėtomi akmenys, plytgaliai, palapinių ir tvorų strypai bei daiktai, buvo bandoma išversti apsaugines stovyklos tvoras, kūrenami dūminiai laužai, išjungtas apšvietimas stovykloje, taip pabloginant pareigūnams matomumą.

Migrantai išvertė apsauginę tvorą stovyklos teritorijos kairiajame sparne, esančiame link Merkio upės, bei pasišalino iš stovyklos teritorijos.

Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog byloje nebuvo nustatytas nė vienas konkretus asmuo, kuris buvo riaušių vykdytojas, nenurodyta, koks konkrečiai turtas buvo nuniokotas, kokia turtinė žala buvo padaryta, o kaltinamiesiems inkriminuota 424 eurų turtinė žala VST kilo ne dėl migrantų veiksmų, o dėl pareigūnų sunaudotų specialių priemonių malšinant neramumus bei sulaikant pabėgusius iš stovyklos migrantus ir tokią žalą negalima vertinti kaip turto niokojimo pasekmę.

Prokuroras su nuosprendžiu nesutiko

Apeliaciniu skundu prokuroras Tomas Čepelionis prašė panaikinti Šalčininkų rūmų sausį priimą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – juo Irako piliečius pripažinti kaltais ir paskirti kiekvienam po dvejus metus laisvės atėmimo.

Užsieniečius išteisinęs žemesnės instancijos teismas paskelbė, kad pagal bylose esančius duomenimis negalima daryti išvados, kad būtent kaltinamieji organizavo minėtus neramumus stovykloje. Teismas suabejojo ir pačios nusikalstamos veikos padarymo faktu – jis nurodė, kad baudžiamojoje byloje nenustatytas nė vienas asmuo, kuris buvo nusikaltimo vykdytojas, todėl nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, ar toks nusikaltimas buvo padarytas.

Tačiau skundą pateikęs prokuroras pastebi, kad vienas kaltinamųjų per apklausą apylinkės teisme nurodė, jog migrantai sulaužė tvorą, kūrė dūminius laužus, išjungė apšvietimą stovykloje, trukdė pareigūnams atlikti veiksmus, o kitas kaltinamasis teigė, kad iš viso buvo apie trys šimtai žmonių, įvyko riaušės.

Kaip liudytojai apklausti pareigūnai nurodė, kad viduryje palapinių būriavosi daug žmonių, buvo išverstos tvoros, prožektoriai atjungti nuo įtampos, buvo sulaužyti vartai, o prie tvoros stovėjo apie 50 žmonių. Jie šaukė, mėtė daiktus, išlaužė tvorą ir pradėjo bėgti, spardė tvorą, mėtė šiukšles, pagalius į pareigūnus.

Paskui pradėjo daugiau žmonių rinktis, kažką degino, pradėjo bėgti prie upės,  migrantai išvertė tvoras, mėtė akmenis, plytas, konservų dėžutes, butelius su šlapimu ir bandė ištrūkti.

Prokuroro įsitikinimu, akmenų, plytgalių, tvorų strypų bei kitų daiktų metimas, bandymas spardant išversti apsaugines stovyklos tvoras, dūminių laužų kūrimas, apšvietimo išjungimas stovykloje, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka.

„Nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti ne tik dalyvaujančių sambūryje ir smurtaujančių asmenų skaičių, bet ir viešąją tvarką pažeidinėjančių asmenų veiksmų pobūdį, į ką jie nukreipti, tikslus, motyvus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog asmenys fiziniu smurtu, turto niokojimu bei kitokių šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų protrūkiu siekė pabėgti iš neteisėtų migrantų stovyklos, tai ir padarė, kilo riaušės, lydimos pasipriešinimu viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims“, – teigiama prokuroro skunde.

Kaltintojas sako, kad migrantų sukeltas chaosas, pasireiškęs smurtu, turto niokojimu bei kitokiu viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimu, būdingas tik riaušėms, ir negali būti vertinamas kaip pavienių asmenų atskiri nusikaltimai, padaryti panašiu būdu, veikiant panašiais motyvais, vienu metu ir vienoje vietoje.

Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar kaltinamieji gali būti pripažįstami nusikaltimo organizatoriais, išsamiai neįvertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nepagrįstai pateikė prieštaringus motyvus, tuo pačiu motyvuose aiškiai neatskleidė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Pasak T. Čepelionio, per ikiteisminį tyrimą ir teisme apklausti liudytojai vienareikšmiškai išskyrė kaltinamuosius kaip stovyklos lyderius bei nurodė, kodėl, jų vertinimu, būtent šie asmenys organizavo nusikaltimą. Prieš riaušes neteisėti migrantai buvo susirinkę vieno iš kaltinamųjų palapinėje, aptarinėjant pabėgimo planą vienoje palapinėje buvo susirinkę apie dešimt žmonių iš trijų palapinių.

Vienas irakiečis sakė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, bet riaušių jis neorganizavo, sutinka atlyginti padarytą žalą, tuo metu jis labai norėjo pabėgti, tvoros nelaužė, žmonių prie tvoros nekvietė, tačiau pripažįsta, kad šaukė ir ragino kitus laužti ar ardyti tvorą, nes labai norėjo pabėgti.

Bylos duomenimis, vienas iš migrantų pribėgo prie mobilių prožektorių ir juos išjungė, tai buvo signalas pabėgimui, nes iš karto po to, kai išjungė elektrą, gavo pranešimą, kad migrantai verčia tvorą ir bėga iš stovyklos, o kaltinamieji  atsisukdavo į migrantus ir sušvilpdavo, suplodavo, rankų mostais rodė tik migrantams suprantamus veiksmus.

Pasak liudytojų, migrantai sureaguodavo į organizatoriaus duodamus signalus ir keldavo keliose vietose neramumus, išsiveržimą iš saugomos teritorijos.

Prokuroro manymu, tai, kad po riaušių sulaikius kaltinamuosius ir pašalinus juos iš neteistų migrantų stovyklos daugiau stovykloje tokių neramumų nebuvo kilę, parodo, kad jie buvo įtakingi kitiems asmenims.

Du iš kaltinamųjų nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme buvo pabėgę, jų buvimo vieta nežinoma ir teismo posėdžiai vyko jiems nedalyvaujant, tai, prokuroro vertinimu, patvirtina, kad jie buvo suinteresuoti riaušių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu jose.

Nuosprendis liko nepakeistas

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro T. Čepelionio apeliacinio skundo motyvus, konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų atliktas įrodymų tyrimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, neturi.

„Pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą, teismo išvados dėl duomenų pripažinimo įrodymais arba jų atmetimo yra teisingos ir pagrįstos, padarytos teismui visumoje įvertinus visus byloje surinktus duomenis, išanalizavus tiek išteisintuosius teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus ir pagrįstai priimtas sprendimas, juos išteisinti“, – rašoma teisėjų Daivos Kazlauskienės, Pauliaus Veršekio ir Jurgitos Mačionytės nutartyje.

Teisėjai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nėra pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog kaltinamieji bendrininkų grupe suorganizavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Pasak apygardos teismo, patys kaltinamieji dalyvavo tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir pakartotinai juos apklausti nėra galimybės, kadangi jie yra išvykę iš šalies ir nėra žinoma jų buvimo vieta.

Pasak teisėjų, nėra nustatyti neramumuose smurtaujant, niokojant turtą, pažeidžiant viešąją tvarką dalyvavę konkretūs asmenys, kuriuos būtų galima apklausti apie tai, ar juos šiuos veiksmus skatino atlikti kaltinamieji.

„Manytina, kad šiuo metu (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) dėl praėjusio laiko tarpo papildomai ieškoti kitų liudytojų, pareigūnų, kurie buvo atvykę į stovyklą, ir pan. nėra tikslinga, o kokie nors kiti reikšmingi ir neabejotinai objektyvūs duomenys, galintys suteikti papildomos informacijos apie įvykio aplinkybes, nėra išlikę“, – mano apygardos teismo teisėjai.

Nesant galimybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurie būtų tikslingi ir reikšmingi bylos baigčiai, ir surinktoje medžiagoje nesant patikimų duomenų, neabejotinai pagrindžiančių kaltinamųjų veiksmus suorganizuojant žmonių sambūrį, kuris įvykdė riaušes, ir negalint bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių pašalinti, sprendžiama, kad Irako piliečiams pareikštas kaltinimas nepasitvirtino ir apylinkės teismo jie buvo išteisinti pagrįstai.

Baudžiamoji byla teismuose buvo nagrinėjama ne apskritai dėl kilusių riaušių ir jų metu asmenų padarytų veiksmų, kilusios žalos ir pan. konstatavimo, o tik dėl kaltinamųjų veiksmų galimai jas suorganizuojant, kitų asmenų (riaušių galimų vykdytojų) veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Visi trys kaltinamieji per apklausas ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme metu pripažino, jog kartu su kitais migrantais norėjo pabėgti iš stovyklos, todėl pasinaudojo kilusia sumaištimi, bėgo iš teritorijos, tačiau tvirtino riaušių neorganizavę.

Vienas kaltinamųjų irakiečių pasakojo, kad stovykloje buvo apie 700-800 žmonių, visi buvo apimti baimės, kad bus priverstinai išsiųsti, visi aptarinėjo, kaip pabėgti.

Vyras sakė pats nieko neorganizavęs, neraginęs, priekyje buvę migrantai ją sulaužė ir jis pabėgo, jis pats tvoros nelaužė, žmonių prie tvoros nekvietė, sakė laužti tvorą, nes norėjo pabėgti, bet tai sakė ne kažkuriam konkrečiam žmogui, o tiesiog. Įvykio metu savo veiksmų su niekuo nederino ir neaptarinėjo, į pareigūnus akmenų ar kitų daiktų nemėtė.

Kitas kaltinamasis per apklausas taip pat nurodė, kad visi migrantai norėjo ištrūkti iš stovyklos, kai jie pradėjo stumti tvorą, jis pabėgo, buvo vienas tų, kur stūmė tvorą, tačiau į pareigūnus nieko nemėtė, prieš policiją nesmurtavo.

Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje rėmėsi ir kaip liudytojais apklaustų pareigūnų liudijimais. Pastarieji nurodė, kad tuo metu migrantų stovykloje situacija buvo įtempta, ten gyvenantys asmenys buvo nepatenkinti sąlygomis, nuolat kėlė neramumus, norėjo pabėgti.

„Tuo metu stovykloje buvo apie septyni šimtai žmonių, buvo daug problemų, neramumų, migrantai buvo nepatenkinti sąlygomis, kiekvieną dieną vykdavo riaušės“, – pareigūno parodymus mini teismas.

Tuo metu stovykloje buvo apie septyni šimtai žmonių, buvo daug problemų, neramumų, migrantai buvo nepatenkinti sąlygomis, kiekvieną dieną vykdavo riaušės.

Kitas liudytojas nurodė, kad nepasitenkinimai dėl sąlygų būdavo dažni, migrantai keldavo triukšmą, skleidė didelius garsus.

„Taigi, iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad tam tikrų neramumų, nepasitenkinimo kilimas migrantų stovykloje buvo ganėtinai įprasta ir tikėtina situacija. (..) Taigi, didžioji dalis pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, neramumų metu lyderiaujančių asmenų apskritai nepastebėjo“, – sako Vilniaus apygardos teismas.

Kita dalis liudytojais apklaustų pareigūnų nurodė, kad, jų vertinimu, kaltinamieji irakiečiai turėtų būti atsakingi už riaušių kilimą, kadangi jie buvo lyderiai stovykloje, jų įtaka buvo labai didelė, jie išsiskirdavo aptarnavimo metu, kai vyko maitinimas, kai vyksta į parduotuvę maisto, vertėjaudavo, bendravo su pareigūnais, duodavo nurodymus migrantams, jie jų klausydavo.

Šalčininkų rajone esančiame Rūdininkų poligone 2021 buvo apgyvendinta apie 800 neteisėtų migrantų, į Lietuvą patekusių per Baltarusiją. Vėliau jie buvo išvežti į kitas stovyklas.

Lietuva dėl ženkliai išaugusios neteisėtos migracijos iš Baltarusijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migrantų srautai yra Minsko režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.