Įtariama, kad 2013 metais buvo išrašytos fiktyvios pažymos dėl neva surinktų ir sutvarkytų daugiau kaip 5 845 tonų metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad galimai suklastotomis pažymomis pasinaudojusios įmonės, išvengusios mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, valstybės biudžetui padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą. Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti bendrininkams - minėtos bendrovės akcininkui ir vadovybei - buvusiai direktorei ir komercijos direktoriui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metais bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas ne visada buvo išduodami kasos kvitai ar išrašomi pirkimo-pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai.

FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta užtektinai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atliekų tvarkymo bendrovė klastojo tarptautinių krovinių važtaraščius (CMR) ir PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, kad neva gauti didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekiai išvežami perdirbti į Latviją. Įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į atliekų tvarkymo bendrovės apskaitą, jų pagrindu gamintojams, importuotojams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms galimai buvo išduodamos fiktyvios pažymos, įrodančios neegzistuojantį pakuočių atliekų sutvarkymą.

Atlikdama tyrimą, FNTT teisinės pagalbos kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas. Gavus atsakymus iš Latvijos institucijų, aplinkos apsaugos specialistų išvadas ir kitus svarbius tyrimui duomenis, nustatyta, kad Vilniuje veikusi bendrovė per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 tonų metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų. Bendrovės vardu išrašytomis fiktyviomis pažymomis apie perdirbtus didelius kiekius atliekų pasinaudoję gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios organizacijos buvo atleistos nuo pakuotės mokesčio, o valstybės biudžetui buvo padaryta daugiau kaip 6 mln. eurų žala.

Baigtam atliekų tvarkymo bendrovės apgaulingos apskaitos ir dokumentų klastojimo tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad trims kaltinamiesiems už jų įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.