– Nesu sprogiųjų medžiagų specialistas, negalėčiau pakomentuot kažką daugiau dėl galimo sprogimo atvejo, bet sprogimas buvo iš tikrųjų labai didelis. Gal čia atsakys specialistai, kurie atlieka tyrimą. Ir reiktų palaukti tyrimo, kol jie, žinodami daugiau detalių, galės kažką pakomentuoti. O iš bendros tokios vertinimo pusės, tiksliai pasakyt apie dujų sprogimą, man, kaip ne specialistui, būtų gal per drąsu.

– Gerai, bet pats namas yra gelžbetoninių konstrukcijų. Gal būtent tai ir apsaugojo nuo dar didesnės nelaimės? Nes, tarkim, jeigu tokio masto sprogimas būtų įvykęs plytiniame name, kokios pasekmės tada galėtų būti?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Na, negalim sakyt, kad tas plytinis namas būtų silpnesnis, bet jeigu lyginsime su mediniu namu, tai pasekmės galėtų būti ir prastesnės. Kitas dalykas, tai blokinis namas, yra diafragmos, yra standumo briaunos, jeigu jos pažeistos, tas dar irgi iškėlė tokią bėdą, kaip dabar jau kalba, kad galbūt jis nesaugus eksploatuot ir tose pusėse, kur sprogimas nepaveikė. Kadangi namas blokinis, gali būti deformacijos ir padidėjusios. O plytiniam name galbūt būtų ir išgriuvusi dalis sienos, bet nebūtų paveiktos tos kraštinės pastato pusės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, Vilniaus meras sako, kad namas tikrai nebėra tinkamas gyventi bent kol kas, bet tada kyla klausimas – o kaip bus ateityje? Ar įmanoma tokį namą suremontuoti, kokių investicijų tam reikia? O gal net būtų paprasčiau tokį namą pilnai nugriauti ir pastatyti naują?

Atstatyti tikrai įmanoma, dabartinės medžiagos ir technologijos tai leidžia, bet, žinoma, kaina bus pagrindinis aspektas.

– Pirmiausia turbūt reikia palaukti ekspertų išvadų – kas yra pažeista, kokio masto yra pažeidimai. Na, ir tada vertinti stiprinimą, nes, bet kuriuo atveju, ta pažeista dalis, jau žinoma, kad netinkama eksploatuot. Jeigu ta pažeista dalis nėra labai didelė, aš manau, kad ir projektuotojai, atlikę sąmatą, galėtų pasakyt, kiek kainuotų tas namo atstatymas ir kiek kainuotų nugriovimas ir pastatymas naujo. Tai čia visi šitie kaštai, manau, atsakytų į tą klausimą. Atstatyti tikrai įmanoma, dabartinės medžiagos ir technologijos tai leidžia, bet, žinoma, kaina bus pagrindinis aspektas.

– Na, bet kaip jūs minėjot, kadangi tai yra blokinis namas ir tos deformacijos gali būti atsitikę ir kitoje dalyje, tai, tarkime, net ir toje laiptinėje, kurioje gaisro nebuvo, žmonės taip pat turbūt negali sugrįžti. Nes, tarkime, jeigu dalis pastato lieka užkonservuota, o į kitą dalį grįžtų… Ar vis dėlto galėjo tos deformacijos visą pastatą išklibinti?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Jeigu dabar vertinamas pastatas kaip nesaugus eksploatuoti, manau, kad kažkokios deformacijos yra įvykusios. Kiek jos didelės, sunku pasakyt. Tačiau jeigu jos yra ir toje dalyje, kur nebuvo sprogimo, tai atskiri stiprinimo veiksmai turėtų būti atliekami ir toje pastato dalyje. Na, o kokio dydžio jos yra, dabar aš, nebuvęs objekte, negalėčiau pasakyti tiksliau.

– Na, tokių daugiabučių Lietuvoje yra tikrai daug, kur, tarkime, maisto ruošimui naudojamos dujos. Ką daryti, kad ateityje tokios nelaimės nepasikartotų? Galbūt tikrai verta svarstyti gyventojus privaloma tvarka įpareigoti įdiegti dujų detektorius, kaip dabar yra su dūmų detektoriais? Ar tai padėtų?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Na, pirmiausiai palaukim išvadų, ar tai tikrai buvo dujos. Žinoma, tas detektorius būtų viena iš pagrindinių priemonių, kurių mes privalėtume imtis, kadangi dujos gali sukelti tokio ar panašaus masto nelaimes. Sunku pasakyt, žinoma. Aš manau, kad galbūt ne kiekvienas gyventojas, bet centralizuotai name būtų užsukamos dujos, jei yra koks nors padidėjęs jų nuotėkis. Na, kažkokių priemonių galbūt pasiūlytų specialistai, kaip mes galėtume išvengt. Šiuo atveju gali būt, kad žmogus išėjo kažkur dieną, į darbą, tos dujos teka, o vakare atėjęs įjungia elektros jungiklį ir tas sprogimas gali įvykti. Čia turbūt reiktų tų priemonių ieškot gal platesniam rate. Bet aš irgi nesu tos srities specialistas, negalėčiau kažko detaliau pakomentuot dėl tų priemonių.