Šimtai svarbių projektų

Vienu metu – maždaug 200 projektų: Lukiškių aikštės atnaujinimas, Fabijoniškių baseinas, Vilniaus licėjaus rekonstrukcija, Neries krantinių tvarkymas, Reformatų parko atnaujinimas, Energetikos ir technikos muziejaus rekonstrukcija, Santariškių darželis, Balsių mokykla ir priestatas, Gabijos mokykla, moduliniai darželiai, nauji dviračių takai. Tai pastebimiausi pastarojo meto projektai, kurių ėmėsi sostinės savivaldybės „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK).

O kuo 2020 metai ypatingi? Kaip planuotus darbus paveikė COVID-19? Diena.lt paklaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, pasidžiaugė, kad iš esmės dauguma VVK planuotų projektų pavyko.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Pernai išskirčiau didžiausius objektus Gabijos progimnaziją, Balsių mokyklos priestatą, – sakė P.Poderskis. – Kalbame apie filialus ir priestatus, tačiau iš tiesų pastatytos naujos mokyklos. Šie baigti projektai labiausiai džiugina, nes švietimas – vienas iš svarbiausių Vilniaus miesto savivaldybės prioritetų.“

Taip pat praėjusį pavasarį baigta Vilniaus licėjaus pastato rekonstrukcija, pradėta 2019-ųjų rugsėjį. Apšiltintas fasadas, cokolis, stogas, pakeisti langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai. Gaila, bet gimnazistai spėjo vos kelias dienas pasimokyti atnaujintose patalpose ir prasidėjo karantinas. Naujieji mokslo metai irgi dėl karantino sutrukdė stacionarų mokymą.

Tačiau, anot jo, apmaudu, kad pandemija pakišo koją. Ne dėl to, kad būtų nutrūkusios tiekimo grandinės ar statybininkus liga išguldžiusi, bet stringant viešiesiems pirkimams. Pavyzdžiui, vykstant konkursams suserga tai viena, tai kita pusė – arba juos rengiantys specialistai, arba projektuotojai ir pan. Dėl to teko nukelti kai kuriuos pirkimo procedūrų terminus, tačiau administracijos direktorius diena.lt žurnalistams išreiškė viltį, jog 2021-ųjų pirmąjį mėnesį viskas išsispręs.

Šiemet, P.Poderskio teigimu, miestas turi tikslą įgyvendinti tris didžiausius projektus. Pirmiausiai – su nauju rangovu baigti Lazdynų baseiną. Taip pat pradėti Tolminkiemio gimnazijos Pilaitėje ir Antakalnio klinikinės ligoninės operacinių bloko statybas. Tokie pagrindiniai 2021 m. VKK prioritetai.

Dviračių takų plėtra

Vilnius – jau susiformavęs miestas, turintis ir kalvotą reljefą, tačiau tokiomis sudėtingomis sąlygomis VVK sėkmingai plečia dviračių takų tinklą. Jau dabar iš kai kurių mikrorajonų gana nesunkiai galima pasiekti miesto centrą, tačiau miestas turi siekį pagal dviratininkams skirtą infrastruktūrą nenusileisti Nyderlandams.

„Labai patenkinti dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, ypač ta prie Baltojo tilto. Daugybė jų atsirado įvairiuose gyvenamuosiuose rajonuose, – akcentavo sostinės savivaldybės administracijos vadovas. – Ir svarbiausia, tai naujai įrengti takai, o ne dažytomis linijomis ant šaligatvių ar gatvės pakraščiuose atskirtos dviračių juostos.“

Atnaujinti dviračių takai palei Nerį, V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Pasak P.Poderskio, svarbiausia Vilniaus ambicija artimiausiais metais – dviračių takais sujungti gyvenamuosius rajonus su miesto centru. Viliamasi tai padaryti dar iki 2023 m.

Nereikalingą NT būtina parduoti

2018 m. „Vilniaus vystymo kompanijai“ delegavus UAB „Start Vilnius“ (ši bendrovė buvo panaikinta) vykdytas funkcijas, VVK ėmė vykdyti ir nekilnojamojo turto pardavimą, kuriuo užsiima naujai įsteigtas Nekilnojamojo turto skyrius.

Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad lapkričio mėnesį jos žinioje iš viso – 4 751 nekilnojamojo turto objektas, kuris sudaro – 1,693 mln. kv. m. Daugiausia jo sudaro socialiniai būstai – 3 431, tačiau pagal plotą savivaldybei daugiausiai priklauso patikėjimo teise perduoto valdyti turto – mokyklos, darželiai, sveiktos įstaigos ir pan. (1,093 mln. kv. m). Be to, savivaldybė turi 417 laisvų objektų, kurių nenaudoja savo veiklai. Neefektyvus, nereikalingas NT parduodamas ar išnuomojamas, nemažai ruošiama pardavimui.

Jis yra įvertinamas nepriklausomų turto vertintojų, sudaromi sąrašai ir teikiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai svarstyti. Labai svarbu, kad aukcionuose – netinkamos naudoti, avarinės būklės objektai, kurie darko miesto veidą.

Smagu, kad vietoj apleistų, baigiančių griūti objektų iškils nauji komerciniai ar kitos paskirties pastatai.

„Pavyko nemažai NT parduoti brangiai ir pagal visas procedūras, nepaisant to, kad VVK, kaip turto valdytojai, ši veikla yra pakankamai nauja, – kalbėjo P.Poderskis. – Smagu, kad vietoj apleistų, baigiančių griūti objektų iškils nauji komerciniai ar kitos paskirties pastatai.“

Anot jo, toks modelis, kai viešųjų miesto objektų ar erdvių statybų projektais, NT atnaujinimu, valdymu rūpinasi ne savivaldybės administracijos skyrius, bet atskira įmonė, kitų šalių didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėse, yra dažnas.

Ateity pavyks išvengti strigimų

Pasak, P.Poderskio, ne viskas slydo it sviestu patepta dėl nuo VKK nepriklausančių priežasčių. Pavyzdžiui, Reformatų parke darbai užsitęsė dėl to, kad reikėjo atlikti net keturis atskirus archeologinius tyrimus. Senamiestyje užsiimant tokiais projektais rizika laiko prasme yra didelė, nes aptikus artefaktų kasinėjimai privalomi.

Vilniečiams labai svarbaus Lazdynų baseino pabaigtuvės įstrigo dėl jį stačiusios bendrovės bankroto. Taip pat pastebėta, kad jau jį projektuojant padaryta klaidų. To išvengti ateity jau nuo pirmųjų konkurso minučių padės VVK taikoma statinio informacinio modeliavimo (angl. BIM) sistema.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, D. Labučio / ELTOS nuotr.

VVK valdybos narys, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, priminė, kad ši savivaldybės įmonė jau prieš dvejus metus nutarė visuose statybos ir projektavimo viešųjų pirkimų projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė nei 1,5 mln. eurų, privalomai taikyti BIM.

„Kadangi VVK vienu metu valdo iki 200 skirtingų projektų, statinių BIM modelio sukūrimas ir nuolatinis jo pildymas leidžia visiems projekto dalyviams efektyviai dirbti kartu ir naudoti vieną bendradarbiavimo aplinką, – diena.lt žurnalistams pasakojo D.Gedvilas. – Taip pat buvo priimtas sprendimas projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė nei 100 tūkst. eurų, naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Jo taikymas leidžia standartizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti įrašus apie vykdomus darbus. Elektroninis statybos žurnalas naudojamas ir tuose projektuose, kuriuose nenaudojamas BIM.“

VVK vykdomi pokyčiai kardinaliai keičia ir pažangos keliu veda statybos projektų kokybę bei visą statybų procesą.

Pavyzdžiui, surasti sugedusio įrenginio garantinį lapą arba eksploatacinių savybių deklaraciją elektroniniame statybos darbų žurnale pakaks vos keleto minučių. O ieškant šios informacijos popieriniame statybos darbų žurnale, užtrunkama keletą dienų ar net savaičių. Be to, naudojant elektroninį statybos žurnalą, nėra galimybės pataisyti, ištrinti ar papildyti įrašą nepastebėtai, nes kiekvienas žingsnis fiksuojamas el. sistemoje. Tokiu atveju išvengiama klaidų, sukčiavimo ir nesąžiningo elgesio.

„VVK vykdomi pokyčiai kardinaliai keičia ir pažangos keliu veda statybos projektų kokybę bei visą statybų procesą, – pasidžiaugė LSA prezidentas D.Gedvilas. – Miesto viešųjų erdvių infrastruktūros projektai tapo daug kokybiškesni ir informatyvesni. Vilnius, savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo paslaugas telkdamas vienose rankose, šiandien yra pasirinkęs teisingą kelią. BIM ir elektroninio statybos darbų žurnalo naudojimas – didelė nauda Vilniaus miestui.

Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.