Nepirksi – nestatysi

Vieta patogiai pasistatyti automobilį aikštelėje netoli namų – tūkstančių Vilniaus gyventojų svajonė. Net į neseniai pastatytus namus miesto pakraščiuose įsikeliantys naujakuriai negali būti tikri, kad turės vietą automobiliui, jeigu jos iš statytojo nenusipirks atskirai. Kainų būna įvairių: Pilaitėje galima įsigyti vietą aikštelėje už 5 tūkst. eurų, Naujamiestyje statomuose namuose vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie 10 tūkst. eurų, arčiau centro – apie 17 tūkst. eurų.

Mat nors statytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo kiekvienam daugiabučio namo butui savo lėšomis įrengti po vieną vietą automobiliui, visus butus išpardavę jie gali tą aikštelę išnuomoti, pavyzdžiui, prekybos centrui. Taip praėjusiais metais nutiko Pilaitėje. Nuomininkas aikštelę užsitvėrė ir pareikalavo mokėti už automobilių stovėjimą iš tų gyventojų, kurie nebuvo atskirai išsipirkę vietos automobiliui. Nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Vilniaus miesto savivaldybė žmonėms niekuo negalėjo padėti, nes projekto vystytojas įgyvendino visus reglamentus, o kad buto pirkėjui numatyta vieta automobiliui turi būti nemokama, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Statytojo pažadais patikėję gyventojai dabar savo automobilius stato gatvėse, kur tik pavyksta rasti laisvą vietelę.

O tokių vietų vis mažiau, nes automobilių skaičius auga kaip ant mielių. Neretai vieno buto gyventojai turi 2 ar net ir 3 transporto priemones. Daugelyje gyvenamųjų rajonų net ir pagrindinių gatvių dalis nuolat užstatoma automobiliais, kurie trukdo eismui, sudaro spūstis. Atsitikus nelaimei, tokiose užgrūstose gatvėse gali įstrigti ir greitosios pagalbos, ir gaisrinės automobiliai.

Reikalavimai skiriasi

Žmonės skaičiuoja pinigus ir dažnai nusprendžia, kad investuoti į vietą automobiliui neapsimoka, kol galima jį nemokamai palikti gatvėje. Gerokai pigiau, nei pirkti, yra nuomotis vietą mokamoje aikštelėje, jei tokia netoliese įrengta. Pavyzdžiui, S.Nėries gatvėje veikia dvi daugiaaukštės parkavimo aikštelės, kur vieta automobiliui per mėnesį kainuoja nuo 25 iki 40 eurų. Aikštelėje, turinčioje 825 vietas, prieš Velykas buvo apie 130 laisvų. Ateities g. mokamoje aikštelėje mėnesio abonementas kainuoja 35 eurus, Kalvarijų g. netoli centro – 60 eurų.

Gyvenantiems Senamiestyje ir miesto centre, jei neužtenka vietos kieme, automobilį tenka statyti savivaldybės nurodytose gatvėse, mokant už leidimą, priklausomai nuo zonos, nuo 7,20 iki 43 eurų per metus. Senamiestyje nekilnojamojo turto vystytojai vieną vietą automobiliui privalo įrengti 4 naujai pastatytiems ar įrengtiems butams. Tokias išimtis statybos techninis reglamentas leidžia nustatyti miestų savivaldybių taryboms. Miesto teritorija suskirstoma į 4 zonas, kuriose patvirtinami automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai: 0,25 pirmai zonai (senamiesčio), 0,5 antrai zonai (centrinei miesto daliai), 0,75 trečiai zonai (miesto dalims šalia 2 zonos), ir 1 – ketvirtai zonai, kuriai priskiriama likusi miesto teritorija.

Tai yra minimalūs reikalavimai statant naujus būstus, bet sovietmečiu statytuose rajonuose, pavyzdžiui, Žirmūnuose, prie daugiabučių įrengtos vos 7–10 vietų aikštelės, nes prieš 50 metų automobilis dar buvo laikomas prabangos dalyku, o ne būtinybe.

Suskaičiavo ir pamiršo

Savivaldybėms niekas nedraudžia pasirūpinti automobilių parkavimo infrastruktūra tose teritorijose, kur vietų gyventojų automobiliams katastrofiškai trūksta.

Vilniuje toks mėginimas buvo prieš 5 metus, kai miesto savivaldybės užsakymu už ES paramos lėšas buvo atlikta Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus padidinimo gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose galimybių studija, kainavusi 61,5 tūkst. eurų. Nustatyta, kad gyvenamuosiuose rajonuose statoma 119,3 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių tik 75,1 tūkst. (63 proc.) statomi vietose, atitinkančiose statybos techninius reglamentus (STR), o 44,2 tūkst. (37 proc.) automobilių paliekami gatvėse, privažiavimuose, ant šaligatvių ir vejos.

Didžiausia bėda pasistatyti automobilį – Lazdynų, Žirmūnų, Vilkpėdės, Naujininkų bei Šeškinės gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Lazdynuose trūko 56 proc. vietų automobiliams, Vilkpėdėje – 59 proc., Naujininkuose – 49 proc., Žirmūnuose – 41 proc., Pilaitėje – 23 proc. Mažiausias vietų trūkumas naujuose Perkūnkiemio, Jeruzalės, Pašilaičių mikrorajonuose, mat juos statant jau galiojo Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai nekilnojamojo turto vystytojams, kad vienam statomam butui būtų įrengta ir viena vieta automobiliui.

Išanalizavus galimybes mieste įrengti naujų papildomų automobilių aikštelių, nustatyta, kad maksimaliai galima įrengti 23,7 tūkst. naujų vietų automobiliams, bet ir tada būtų patenkinta tik 83,4 proc. poreikio, o jis nuolat didėja. Atlikus tyrimą prieš 5 metus Vilniuje 1 000 gyventojų teko 579 automobiliai, o 2020 m. prognozuojamas automobilių skaičius 1 000 vilniečių – jau 640 automobilių.

Studijos rengėjai pasiūlė tris alternatyvas, kaip padidinti automobilių statymo vietų skaičių sostinėje, įrengiant naujas aikšteles, automobilių statymo juostas gatvėse, statant daugiaaukštes stovėjimo aikšteles ir pan. Tačiau geri norai sutirpo, atsimušę į pinigus, mat pagal minimalią alternatyvą automobilių statymo vietų pagausinimui reikėjo 105 mln. eurų, o pagal maksimalią – net 120 mln. eurų investicijų. Sostinės ižde tuo metu buvo tik šimtamilijoninės skolos, kita vertus, kad investicijos atsipirktų bent per 10 metų, reikėjo apmokestinti automobilių statymą gyventojams, o tokį sprendimą priėmusių politikų vilniečiai per rinkimus tikrai nepaglostytų.

Bausti lengviausia

Seimo nario, buvusio Lazdynų seniūno Algio Strelčiūno nuomone, pinigai galimybių studijai buvo tiesiog išmesti į balą, mat tarp dabartinės Vilniaus valdžios prioritetų nėra temos apie tai, kaip padėti senos statybos rajonų gyventojams tvarkingai laikyti automobilius.

"Ši žmonių bėda susijusi ir su spūsčių problema, kurios sprendimus savivaldybė, atrodo, sieja tik su viltimi, kad, nutiesus šimtą kilometrų dviračių takų, visi žmonės staiga persės ant dviračių. Jokios strategijos nebuvo ir nėra", – apgailestavo politikas.

Ši žmonių bėda susijusi ir su spūsčių problema, kurios sprendimus savivaldybė, atrodo, sieja tik su viltimi, kad, nutiesus šimtą kilometrų dviračių takų, visi žmonės staiga persės ant dviračių.

Jis prisipažino, kad ir savo automobilį prie namų Lazdynuose nakčiai palieka ant vejos, o rytą skuba kuo anksčiau išvažiuoti, kad policija nenubaustų.

"Pas mane į biurą nuolat ateina lazdyniečiai su baudų kviteliais, kuriuos randa užkištus už automobilių valytuvų. Puikiai juos suprantu, o ką daryti, jeigu kieme telpa vos kelios mašinos, ir visame mikrorajone aikštelių nėra?" – šį klausimą A.Strelčiūnas ne kartą teikė ir sostinės savivaldybei, tik jokio atsako nesulaukė.

Prieš kovą vykusius savivaldos rinkimus meras Remigijus Šimašius džiaugėsi, kad per 4 metus mieste sutvarkyti 1 205 daugiabučių kiemai, įrengta daugiau kaip 40 žaliųjų korių aikštelių, kur atsirado 1 600 vietų automobiliams statyti "legaliai", o ne pažeidžiant stovėjimo taisykles. Šiems metams numatyta dar 0,5 mln. eurų žaliųjų korių aikštelėms. Jeigu savivaldybė kasmet įrengtų po 1 600 vietų automobiliams statyti, tai prieš 5 metus suskaičiuotą jų poreikį įgyvendintų dar po 15 m.