Vienkartinės išmokos bus skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol ukrainiečiai sulauks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Siekiant greitesnių sprendimų, parama būtų skirta dar iki oficialios jų registracijos Lietuvoje patvirtinimo, naudojant kitus duomenis.

Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, registracijos procedūros gali užtrukti ir kelias savaites, todėl savivaldybė nusprendė socialines išmokas skirti greičiau, iki kol tai padarys valstybė.

„Šiandien priėmėme sprendimus, kurie yra kūrybingi ir tikiuosi, kad mūsų institucijos taip pat žiūrės kūrybingai į tai, kad registracijos numeris Pabėgėlių registracijos centre atstos gyventojų nuolatinės registracijos numerį, tada galėsime išmokėti tas išmokas. Tikiuosi, kad nacionalinė valdžia irgi pasivys su tuo, nes tas mėnuo, kuomet žmogus neužregistruotas, gali būti labai svarbus žmonėms“, – sakė R. Šimašius.

Šiandien priėmėme sprendimus, kurie yra kūrybingi ir tikiuosi, kad mūsų institucijos taip pat žiūrės kūrybingai į tai, kad registracijos numeris Pabėgėlių registracijos centre atstos gyventojų nuolatinės registracijos numerį, tada galėsime išmokėti tas išmokas.

Politikai patvirtino ir simbolinį 0,57 euro mokestį ukrainiečiams išsiimant verslo liudijimą, pavedė administracijai ieškoti būdų kompensuoti verslo liudijimų išlaidas asmenims, kurie išnuomojo būstus karo pabėgėliams.

R. Šimašius sako, kad verslo liudijimų lengvatos galios visoms veikloms, bet veikiausiai bus aktualiausios teikiantiems kirpimo, kosmetologijos ir kitas paslaugas, kurias dažniau vykdo moterys, nes atvykstančių vyrų yra mažuma.

Jis taip pat patvirtino, kad savivaldybės ketvirtadienio sprendimai leistų sumažinti verslo liudijimų kainą per pusę būstą karo pabėgėliams nuomojantiems vilniečiams, tačiau tam dar reikės sutarimo su Valstybine mokesčių inspekcija.

Iššūkių yra keletas, pirmiausiai – apgyvendinimas. Kol kas vietų apgyvendinimui netrūksta, bet augant atvykstančių žmonių skaičiui, jų gali pradėti trūkti. Todėl labai kviečiu visus registruotis per „Stiprūs kartu“ savo būstus, priimti bėgančius nuo karo.

Taip pat priimti sprendimai, kurie leistų neimti mokesčio iš Vilniuje apsistojusių Ukrainos gyventojų už vaikų ugdymą ir maitinimą savivaldybės darželiuose, skirti nemokamą maitinimą moksleiviams triskart per dieną, neimti mokesčio už būrelius.

Vilniaus meras pabrėžė, jog Vilnius, remdamas Ukrainą, „daro viską, kas įmanoma, visuose frontuose“: organizuoja ir pagalbos konvojus, skirdamas ir greitosios pagalbos automobilius, ir medikamentų bei kitų priemonių, taip pat didelę reikšmę teikia informaciniam palaikymui.

„Kiekvieną dieną kalbame su Ukrainos, su pasaulio žiniasklaida, siunčiame signalus, kurie rodo, ko reikia Ukrainai, kas yra teisus, kas ne. Būnant Lietuvoje gal tai sunku įvertinti, kiek tai yra prasminga. Bet kalbant su žurnalistais iš Ispanijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, kitų vietų, matosi, kad mūsų pozicija yra labai svarbi“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė meras.

Anot R. Šimašiaus, šiuo metu Vilniuje yra keliolika tūkstančių pabėgėlių, jie kol kas sudaro apie 2 proc. Vilniaus gyventojų, bet rengiamasi didesniems pabėgėlių skaičiams. Meras lygino situaciją su kai kuriais Lenkijos miestais, kur, anot jo, pabėgėliai iš Ukrainos jau sudaro ir apie dešimtadalį gyventojų.

„Iššūkių yra keletas, pirmiausiai – apgyvendinimas. Kol kas vietų apgyvendinimui netrūksta, bet augant atvykstančių žmonių skaičiui, jų gali pradėti trūkti. Todėl labai kviečiu visus registruotis per „Stiprūs kartu“ savo būstus, priimti bėgančius nuo karo“ – sakė meras.

Jis sveikino ir Vyriausybės sprendimus kompensuoti išlaidas už priimtus pabėgėlius.

Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje oficialiai registravosi 30,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, apie 12 tūkst. iš jų – Vilniuje.

Savivaldybės duomenimis, apie tūkstantis vaikų iš Ukrainos jau mokosi sostinės mokyklose, dar apie 200 lanko darželius.

Sostinės politikai taip pat patvirtino rezoliuciją, kviečiančią Lietuvos vadovus prisidėti prie valstybių raginimų Nobelio premijų komitetui pratęsti paraiškų priėmimo terminą, kad Nobelio taikos premijai būtų galima nominuoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Ukrainos žmones.

„Rezoliucijos esmė – mes, Vilniaus miesto taryba, tikrai manome, kad ponas Zelenskis galėtų būti deramas kandidatas taikos premijai gauti ir paraginame arba paskatiname Lietuvos Seimą priimti panašią rezoliuciją kreipiantis į Nobelio taikos komitetą, tai pat ir mūsų prezidentą, premjerę ar Seimo pirmininkę“, – sakė rezoliucijos iniciatorius Artūras Zuokas.

Įvairią paramą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams yra patvirtinusios ir kitos savivaldybės, įskaitant didmiesčius.

Kaunas tam skiria 500 tūkst. eurų, o tarp priemonių numatyta ir 126 eurų vienkartinės išmokos bei papildomos 42 eurų sumos papildomiems šeimos nariams.

Klaipėda yra rezervavusi ukrainiečių reikmėms apie 150 tūkst. eurų, patvirtinusi 267 eurų išmokas.