„Veolia“ investicijų baigtis – baudos, teismai, kaltinimai  

„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.

2017 metais Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. Tuometinis vicemeras V. Benkunskas prieš trejus metus sakė, kad 2002 metais „Veolia“ duoti pažadai dėl pigesnės šilumos ir modernaus šilumos ūkio subliuško.

Jo teigimu, nuomos sutartyje trūko saugiklių, kurie užtikrintų tinkamą sutarties vykdymą ir sankcijas nuomininkui, jeigu kažkas vyksta blogai, nebuvo pakankamos valstybės institucijų ir savivaldybės priežiūros.

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su kompanijos „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininku ir prezidentu Jean Sacreste. T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.

Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncerno „Icor“ (buvusia „Rubicon group“) atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A. Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis – „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G. Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuvos“ valdyboje.

A. Zuoko ir A. Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį.

2016 metų pradžioje „Veolia“ valdomos įmonės pateikė ieškinį Vašingtono arbitražui su reikalavimu atlyginti apie 120 mln. eurų žalą dėl, jų teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo. Pernai Lietuva paprašė nutraukti bylą, nes reikalavimus norima pateikti Lietuvos teismams. 

Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Kainų komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba) „Vilniaus energijai“ yra skyrusi 1,3 mln. eurų baudą už nepagrįstai padidintas šilumos kainas, o Konkurencijos taryba 2015-ųjų gruodį įmonę nubaudė 19 mln. eurų bauda už biokuro pirkimą iš su ja susijusios įmonės. Vėliau teismuose ši bauda sumažinta iki 17 mln. eurų.

Kainų komisija, be to, yra skyrusi baudų „Vilniaus energijai“ už informacijos neteikimą atliekant bendrovės veiklos patikrinimą.

Be to, Kainų komisijos ir teismų sprendimais „Vilniaus energija“ šilumos vartotojams turi grąžinti beveik 32 mln. eurų nepagrįstai gautų pajamų. Iš jų per mažesnes šilumos kainas sugrąžinta tik maždaug 6 mln. eurų.

Teismui 2014 metais taip pat buvo perduoda baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo pateikti A. Janukoniui, L. Samuoliui ir buvusiam „Vilniaus energijos“ vadovui Jeanui Sacreaste'ui (Žanui Sakrestui). Tačiau ilgai vilkinta byla buvo nutraukta dėl senaties. 

Pasak „Veolia“, ji buvo įsipareigojusi Vilniuje investuoti 167,7 mln. eurų, tačiau investavo daugiau - 177,2 mln. eurų, iš jų 8,6 mln. eurų buvo Europos Sąjungos (ES) parama.

Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.