„Kaip visi turbūt jau žinote, esu gimęs ir augęs Kaune. Vilnius mums, tuometinio laiko gimnazistams ir jaunuoliams, buvo tikslas ir svajonė“, – ceremonijoje Vilniaus rotušėje sakė V. Adamkus.

„Vienu metu tai buvo realus miestas už šimto kilometrų, bet į kuri mes negalėjome nuvykti, ir kartu tarsi čiurlioniškas vaizdinys su savo gatvelėmis ir pylimais, su visomis čia gyvenančiomis tautomis, su alsuojančia istorija ir dabartimi“, – pridūrė jis.

V. Adamkus tapo 20-uoju Vilniaus garbės piliečiu.

Vilnius mums, tuometinio laiko gimnazistams ir jaunuoliams, buvo tikslas ir svajonė.

Pastaraisiais metais šį titulą yra pelnę pirmasis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės Vytautas Landsbergis, kunigas ir disidentas Julius Sasnauskas, MO muziejaus įkūrėjai Viktoras ir Danguolė Butkai, dailininkas Samuelis Bakas, architektas Algimantas Nasvytis, buvęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Anksčiau šis vardas skirtas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, dirigentui bei violončelininkui Mstislavui Rostropovičiui, Nobelio premijos laureatui, poetui Czeslawui Miloszui (Česlavui Milošui), Izraelio prezidentui Shimonui Peresui (Šimonui Peresui) ir kitiems.

„Nesiimu vertinti savo indėlio į sostinės gyvenimą, tačiau apie Vilniaus garbės piliečius galiu pasakyti – jie visi iki vieno verti mūsų šilčiausių žodžių ir pačių gražiausių įvertinimų. Ačiū už galimybę būti šioje garbingoje draugijoje“, – sakė V. Adamkus.

Jis pasakojo į Vilnių pirmą kartą atvykęs 1972 metais ir buvęs nuliūdęs bei prislėgtas, o slogiausią įspūdį sovietų okupuotos Lietuvos sostinėje darė „visur skambanti rusų kalba“.

„Liūdniausia buvo matyti žmones – pavargusius, piktus, įtariai nužvelgiančius ir nelaimingus, žmones, nemylinčius vienas kito ir nemylinčius savo miesto“, – sakė prezidentas.

„Galite suprasti mano jausmus, kai matau šiandieninį Vilnių – jaukų, gyvą, modernų ir europietišką miestą, pilną vaikų, jaunimo ir senjorų, pilną besišypsančių žmonių“, – kalbėjo jis.

Pasak kadenciją baigusio šalies vadovo, vilniečiai ir miesto svečiai yra geranoriška ir atvira bendruomenė.

„Tokią įsivaizduoju mūsų sostinės ateitį, to ir linkiu mūsų Vilniui – likti atviru ir svetingu miestu mūsų svečiams ir kartu jaukiu ir patraukliu vilniečiams, likti moderniu ir dinamišku, o kartu žaviu ir ramiu“, – teigė V. Adamkus.

Regalijas jam įteikęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad V. Adamkus mokė pagarbos.

„V. Adamkus iš tikrųjų suteikė pavyzdį, kaip politikoje elgtis pagarbiai, o jeigu pagarbiai galima elgtis politikoje, tai kitur juo labiau. Man atrodo, tai labai svarbu, kad ir kokiom aplinkybėm mes gyvename“, – teigė miesto meras.

Istorikas, knygos „Adamkus“ autorius Egidijus Aleksandravičius ceremonijoje tvirtino, kad eksprezidentas skiepijo lygybę.

„Pilietis V. Adamkus, net būdamas prezidentu, nuolat galvojo, kad mes kaip atskiras žmogus kiekvienas esame lygus su valstybe, su kontora, su biurokratija. Ne žmogus, kaip kokioj Rytų imperijoje, plukdomas prieš valstybės ir valdžios altorius, bet valstybė ir valdžia tarnauja žmogui“, – teigė profesorius.

Pasak jo, V. Adamkus visuomet laikėsi pozicijos, kad negalima užgauti paprasto ir silpno žmogaus.

„Čia taip pat iš pilietinio patoso, taip yra giluminis demokrato ir liberalo jausmas. Man atrodo, kad garbus Gedimino miestas, suteikdamas tokį titulą prezidentui V. Adamkui, tikrai parodo tam tikrą pavyzdį pačiai piliečių bendruomenei, į ką mes turėtume, galėtume orientuotis“, – kalbėjo E. Aleksandravičius.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas yra aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Savivaldybės taryba sprendimą dėl miesto garbės piliečio vardo suteikimo V. Adamkui priėmė vasario 2 dieną, tačiau regalijų įteikimo ceremonija kelis kartus buvo atidėta.

V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas 1998-2003 ir 2004-2009 metais.