Vien daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojančiuose "Snaigės" žygiuose kiekvieną sekmadienį dalyvauja tūkstančiai vilniečių. Tiesa, šiais metais žiema sostinės slidininkų nelepina, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas tiki, kad po kelerių metų Vilniuje bus įrengta orų permainoms nepavaldi slidinėjimo trasa.

Pergalių prisiminimai

1988 m. Kalgario olimpinėse žiemos žaidynėse Vida Vencienė iškovojo aukso ir bronzos medalius 10 ir 5 km slidinėjimo rungtyse. Po ketverių metų V.Vencienė jau su nepriklausomos Lietuvos vėliava startavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse ir 15 km klasikiniu stiliumi rungtyje buvo 11-a. 1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse Ričardas Panavas 10 ir 30 km klasikiniu stiliumi rungtyse užėmė 30-as vietas, 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse komandinio sprinto varžybose lietuviai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis buvo 18-i. Kalnų slidininkas Linas Vaitkus Nagano olimpinėse žaidynėse greitojo nusileidimo varžybose finišavo 25-as. Tai iki šiol yra geriausi Lietuvos slidininkų olimpiniai rezultatai.

Pasak keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovus vienijančios LNSA vadovo R.Arlausko, nors paskutinės dvi žiemos olimpinės žaidynės mūsų šalies slidininkams nebuvo sėkmingos, slidžių sporto perspektyvos Lietuvoje yra gana šviesios. "Prieš metus asociacija visų keturių disciplinų atstovams iškėlė konkrečius tikslus – kad per svarbiausias metų varžybas bent vienas sportininkas patektų į geriausiųjų 30-ukus. Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį valstybės finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų. Proveržio tikimės iš jaunimo, daug vilčių teikia kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas bei snieglentininkas Motiejus Morauskas", – teigė R.Arlauskas.

19-metis A.Drukarovas vasario pradžioje Švedijoje vykusiame pasaulio kalnų slidinėjimo čempionate vyrų didžiausiojo slalomo (Super-G) rungtyje užėmė 47 vietą. Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas šioje rungtyje nuo 1997 m., kai L.Vaitkus užėmė 52 vietą. 16-metis M.Morauskas pernai pasaulio jaunimo čempionate užėmė 18 vietą, o praėjusią savaitę Sarajeve vykusiame Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje "slope style" rungtyje buvo 4-as.

Vasario 19 – kovo 3 d. Austrijos Zėfeldo mieste vyksiančiame pasaulio slidinėjimo čempionate rimti išbandymai laukia ir Lietuvos slidininkų.

"Planuojame, kad vasario 24 d. į Austriją išvyks 12 mūsų slidininkų. Po jų startų bus galima susidaryti aiškų įspūdį apie jų galimybes ir konkurencingumą aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose", – pažymėjo R.Arlauskas.

Tiesa, bent jau vasario 10–16 d. Sarajeve vykęs Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis parodė, kad jaunieji Lietuvos slidininkai neprilygsta savo bendraamžiams. Geriausią rezultatą pasiekė Edvinas Šimonutis, 7,5 km distancijoje laisvuoju stiliumi užėmęs 64 vietą (tarp 92 dalyvių). 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi jis buvo 70-as (tarp 87 dalyvių).

Anot R.Arlausko, Lietuvoje veikia bent dešimt kalnų slidinėjimo centrų ir tik vienas lygumų slidinėjimui skirtas Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje: "Ši bazė atitinka aukščiausius reikalavimus, slidinėjimo trasose galime rengti net ir tarptautines varžybas. Tačiau norint didinti žmonių susidomėjimą slidinėjimu, reikia išplėsti slidinėjimo centrų geografiją. Be Ignalinos, dar galime pasidžiaugti Druskininkų "Snow arena", greta jos įrengtomis slidinėjimo trasomis. Žiemomis neblogo lygio slidinėjimo trasos įrengiamos Anykščiuose ir Utenoje. Bet man asmeniškai apmaudu, kad Vilniuje, kur yra bene didžiausias lygumų slidinėjimo potencialas, iki šiol neturime rimto slidinėjimo centro."

Tūkstantinė slidininkų armija

Apie vilniečių meilę slidėms byloja ir tradiciniai "Snaigės" žygiai. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, juose iš viso dalyvavo 8 646 slidininkai. Šiais metais įvyko jau keturi "Snaigės" žygiai Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų.

Visgi pasak ilgamečio "Snaigės" žygių organizatoriaus Algimanto Jucevičiaus, žiema slidininkams negaili kliūčių. Vasarį Vilniuje teko atšaukti du žygius dėl apledėjusių trasų. Vilniečių galimybes nuolat mėgautis slidinėjimu gerokai padidintų nuolat prižiūrima slidinėjimo trasa.

Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui.

"Nepaisant mūsų žiemos kaprizų, Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui. Ne visi gali sekmadieniais dalyvauti "Snaigės" žygiuose, gal kiti norėtų ir šeštadienį arba darbo dienomis pajudėti. Tačiau mieste kokybiškam slidinėjimui erdvių faktiškai nėra. Mes įrenginėjame trasas Verkiuose, Karoliniškėse, Antakalnyje, bet neretai tenka susidurti ir su vietos gyventojų nepasitenkinimu. Galima būtų ieškoti ir kitų vietų, bet kai atvyksta tūkstantis žmonių, kyla problemų dėl automobilių pastatymo. Bet mums tikrai nereikia išradinėti dviračio, pakanka pažiūrėti, kaip tvarkosi mūsų šiauriniai kaimynai. Suomijoje prie miestų parengiamos specialios slidinėjimo trasos – ir jos prižiūrimos visą žiemą. Vilniuje bent minimalius reikalavimus atitinkančias lygumų slidinėjimo trasas galima suskaičiuoti ant pirštų. Kaip ir slidžių nuomos punktus. Iš tiesų, slidinėjimo prieinamumą apsunkina ir inventoriaus poreikis. Nors paskutiniais metais pastebiu, kad žmonės vis dažniau naudojasi nauja, šiuolaikine slidinėjimo įranga, būtų dar patogiau, jei jie galėtų išsinuomoti slides. O dėl to Vilniuje yra rimtų problemų, nes nuomos punktų kaip ir nėra. Kalnų slidininkams dėl to galvos neskauda – atvykai į Liepkalnį ir išsinuomojai įrangą. O lygumų slidininkams tenka patiems įsigyti slides, tepalus ir pan. Vingio parke yra slidžių nuomos punktas, bet jie šią paslaugą teikia tik ten pat slidinėjantiems žmonėms", – teigė A.Jucevičius.

Modernios trasos vizija

Visgi netrukus slidinėjimo sąlygos Vilniuje gali reikšmingai pasikeisti. Pasak LNSA vadovo R.Arlausko, šiuo metu rengiamas modernios slidinėjimo trasos Vilniaus botanikos sodo teritorijoje projektas.

"Šią žiemą Botanikos sode mes įrengėme 4 km ilgio trasą. Toje trasoje jau galima rengti ir mėgėjų varžybas, išpjauta ir klasikinė vėžė, tinkanti ir ilgesniam, vadinamajam laisvam žingsniui. Pasivaikščioti su bet kokiomis slidėmis galima įvairiose vietose. Bet tai ne sportas, o aktyvus laisvalaikio leidimas. Mūsų tikslas, kad atsirastų vietos, kur galima slidinėti, o ne žygiuoti su slidėmis. Formuojant modernią slidinėjimo trasą reikia specialios technikos, taip pat reikia dirbtinio sniego gaminimo įrangos – vandens pompų, sniego patrankų, elektros. Mūsų skaičiavimais, siekiant projektą paversti realybe, reikia bent 200 tūkst. eurų", – pareiškė R.Arlauskas.

Dirbtiniu sniegu aprūpinta slidinėjimo trasa vilniečiai galėtų džiaugtis nuo gruodžio iki balandžio, joje galėtų slidinėti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir mėgėjai.

"Tai būtų idealus sprendimas Vilniui. Mes kelerius metus prižiūrime slidinėjimo trasas sostinės Vingio parke, bet ant natūralaus sniego tai padaryti nelengva – parke nuolat lankosi daug žmonių, komunalininkai dar smėlio pabarsto, tad tenka ją atnaujinti sniego motociklu ir specialia technika. Tikiuosi, kad mums pavyks užsitikrinti ir valdžios palaikymą. Jei viskas bus gerai, kitą žiemą jau galėsime visus pakviesti į trasos atidarymą Kairėnuose", – pažadėjo R.Arlauskas.