Jau keliolika metų Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokomajame ūkyje, kur šiandien vyksta arimo varžybos, žmonės nesėkmingai bando atgauti paveldėtą žemę. „Prašome jūsų nelikti abejingiems Lietuvos demokratijos likimui, - anglų kalba buvo skelbiama protestuotojų dalijamuose lapeliuose. – Žemės reforma šalyje atsidūrė korumpuotos biurokratijos gniaužtuose.“

Tokius lapelius varžybų dalyviams piketuotojai dalijo ir čempionato išvakarėse, vaikščiodami po LŽŪU bendrabutį, kur apgyvendinti užsienio artojai ir teisėjai.

Iš Olandijos atvažiavęs Cornelis Bakkeris tikino, kad jį sujaudino gyventojų skundas. „Esu krikščionių demokratų partijos narys ir savo kolegoms europarlamentarams būtinai pranešiu apie savininkų patiriamą neteisybę naujose ES šalyse“, - žadėjo olandas.

Piketuotojai su plakatais išsirikiavo prie LŽŪU centrinių rūmų, kur vyko čempionato atidarymo iškilmės. Paskui jie patraukė paskui traktorių koloną į varžybų lauką. Protestuotojai laikė plakatus. „Gerbiamieji dalyviai, jūs ariate pigiausią Europoje žemę. 397 eurai už ha – tokia siūloma kompensacija savininkams“, - angliškai skelbė vienas jų.

„Šiuos plotus, kur dabar vyksta pirmenybės, valdžia LŽŪU suteikė kaip kompensaciją už paimtus plotus „Via Baltica“ keliui. Tuo tarpu mes likome be nieko“, - piktinosi tarpukariu 15 ha netoli LŽŪU turėjusio savininko anūkė Inga Žemgulienė.

Kita savininkė Laima Špokauskienė teigė, kad Kauno apskrities administracija jai pasiūliusi piniginę kompensaciją – 13 litų už arą. „Argi tai nepasityčiojimas? Kilogramas dešrelių tiek kainuoja, o tikroji vieno aro vertė šioje vietoje – 20 tūkst. litų“, – karščiavosi moteris.

Protestuotojai sakė, kad čempionato išvakarėse jie susitiko su žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene. „Ji tvirtino suprantanti ir palaikanti mus, - kalbėjo savininkai. - Tačiau į susitikimą, nors ir buvo pakviestas, neatvyko LŽŪU rektorius.“

LŽŪU rektorius Romualdas Deltuvas aiškino, kad ne universitetas sprendžia žemės nuosavybės klausimus. „Mokomojo ūkio teritoriją mes valdome patikėjimo teise, o šias žemes mums skyrė Vyriausybė. Tik ji gali suteikti arba atimti iš mūsų žemę. Todėl jaučiamės ramūs ir teisūs“, - tvirtino jis.

Pasak R.Deltuvo, visa mokomojo ūkio žemė yra reikalinga universitetui. „Tarpukariu universitetas valdė 500 ha Dotnuvoje, tačiau mes, kaip juridinis asmuo, negalime jos susigrąžinti“, – kalbėjo jis.

K.Prunskienė savininkams šio mėnesio pabaigoje pažadėjo surengti susitikimą su Švietimo, Žemės ūkio ministerijų ir LŽŪU atstovais. Ministrės teigimu, tada būtų svarstoma, kiek ūkio teritorijos galima išdalyti paveldėtojams.