„Penkias dienas per savaitę gyvename kamuojami įtampos ir tik savaitgaliais atsipalaiduojame“, – tokią frazę socialinei darbuotojai rėžė vienai rizikos grupei priskiriamos šeimos atstovas. Girti tėvai, apšnerkšti kambariai ir vos vienas kitas iš dugno kylančios šeimos pavyzdys – nuolatiniai socialinių darbuotojų palydovai.

Padėti ir susidraugauti

„Na ką, važiuojame?“ – šyptelėjo Vilijampolės policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorė Daiva Stravinskienė. Jai ir socialinei darbuotojai Brigitai Keršytei vakariniai reidai pas rizikos grupei priskiriamas šeimas įprasta ir kasdieniška.

Pareigūnė apsiginklavo radijo stotele ir prožektoriumi, socialinė darbuotoja – šeimų sąrašu. Moterų lankoma teritorija nuo Lapių gyvenvietės iki Raudondvario plento pabaigos. „Lankomų šeimų skaičius nėra pastovus. Kai kuriose vaikai užauga ir nebereikia mūsų, kitos šeimos išsikelia gyventi į sodų bendrijas, nes ten pigiau, bet darbo pakanka“, – pasakojo B.Keršytė.

Moterys nesibaimina lankytis pas tuos, kuriems alkoholis padaręs savų gyvenimo pataisų, kur neretai pasitaiko ir smurto proveržių. Pasak inspektorės, besikarščiuojančiuosius dažniausiai sustabdo tai, kad jos yra moterys. „Mūsų tikslas ne bausti, o padėti ir susidraugauti“, – savo nusiteikimą aiškino moterys.

Vyraujanti pilkuma

Bendrabutis Vilijampolėje skirtas savivaldybės socialiniams būstams. Koridoriuose įprasta tamsa. Inspektorės pasiimtas prožektorius labai praverčia. Kai prasivėrė durys, šviesa kambaryje mažai kuo skyrėsi nuo prietemos koridoriuje. Dar nė 30-ies neturinti keturių vaikų mama pakvietė į vidų.

Plėvele apkaltas senas medinis lango rėmas, trys lovos, spinta, staliukas, ant kurio užkelta viryklė ir televizorius. Mažiausiajam vaikui – vos 7 mėn. Vyriausiajam – 10 metų. Akys sunkiai pratinosi papilkėjusioje aplinkoje atrasti mažylį.

Jaunoji mama namuose buvo su batais ir striuke. Moteris paaiškino, kad šalta, o kai bus dar šalčiau langai apšals iš vidaus. „Ar viskas gerai, Neringa“, – šeimininkės paklausė socialinė darbuotoja. „Taip, viskas gerai“, – atsakė keturių vaikų mama.

Kalėdos gąsdina

Vėliau B.Keršytė paaiškino, kad šiuose namuose alkoholis nėra didžioji blogybė, tačiau pagal būstą galima spręsti apie šeimos socialinį supratimą. „Kiek žinome, mama išaugo dar prastesnėmis sąlygomis ir jai visai normali atrodo ta aplinka, kurioje ji dabar gyvena“, – šokiruojantį vaizdelį stengėsi sušvelninti socialinė darbuotoja.

Savivaldybės skirtame bendrabutyje ši moteris su vaikais gyvena trejus metus. Vieniša mama gauna pašalpas. Tačiau pasirūpinti nauju sandariu langu nesugebėjo. Trūksta socialinių įgūdžių. „Mes ir stengiamės paaiškinti tuos dalykus, kurie dažnam yra savaime suprantami“, – dėstė B.Keršytė.

„Ar laukiate Kalėdų Senelio?“ – toks klausimas šios mamos vaikams buvo pernelyg netikėtas. Jie nieko neatsakė. Mažylių mama taip pat negarantavo, kad vaikus per šventes aplankys Senelis. Šventiškai papuoštai eglei šiuose namuose nesimatė vietos.

Nekelk pirmos

„Šią moterį galiu pristatyti kaip pavyzdį“, – perspėjo inspektorė D.Stravinskienė. Beprasiveriant durims norėjosi prisimerkti arba turėti akinius nuo saulės. Iš buto tryško ryški oranžinė spalva. Šviesiaplaukė šeimininkė susinepatoginusi dairėsi, ar viskas namuose tvarkinga.

Šie namai buvo didžiulis kontrastas ankstesniems rizikos šeimų būstams. Ryškiai dažytos sienos, žaliuojančios gėlės, kvapnios vakarienės kvapas. Ši moteris pakilo iš dugno, kai pareigūnai pasakė, kad rengiamasi atimti vaikus.

„Aš tokia laiminga. Man viskas ėmė sektis“, – Džeraldos akys tryško energija. Moteris atsikvėpė paklausta, ką patartų grimztantiesiems dugnan. „Pirmiausia reikia norėti gyventi kitaip. Žinau tiksliai, svarbiausia nekelti pirmos“, – karčia patirtimi dalijosi Džeralda.

Mažiausias jos vaikas ramiai miegojo. Šešerių ir ketverių metų sesės čiauškėjo: „Mums nereikia mokytis eilėraščių, kuriuos reikėtų sakyti Kalėdų Seneliui. Mums ir be eilėraščių atneša dovanų.“

Primena smulkmenas

Apleistų, netvarkingų būstų per reidą Vilijampolėje teko matyti ne vieną. Policijos pareigūnę ir socialinę darbuotoją visi aplankytieji priėmė noriai. B.Keršytė, tarsi kiekvienos šeimos sekretorė, priminė kokias pažymas turi susitvarkyti, nepamiršti nueiti pas antstolį, gydytoją, pasidaryti pasą ir daugybę kitų smulkmenų.

„Marija, skubėk susitvarkyti namus“, – ragino socialinė darbuotoja. – Vaiko teisės pagalvos, kad tau nereikalingi vaikai, jei nesitvarkai." Marija – 8 vaikų mama. Du jau savarankiški, tačiau mažuosius atėmė dėl didžiulės netvarkos namuose.

Tą vakarą nė viena šeima negirtavo. Net jei be didelio džiaugsmo, tai bent jau mandagiai priėmė tikrintojas. „Šiandien gerai, tačiau ar taip pat gerai bus rytoj, neaišku“, – situacijos nestabilumo neslėpė D.Stravinskienė. Per reidą moterys aplankė 11 šeimų, tačiau tik dvi iš jų tikrintojoms teikia vilties, kad gal pavyks išsikapstyti.