Paveldas kainuoja pigiau

Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis apgailestauja, kad valstybei net per aukcionus sunkiai sekasi maksimaliai naudingai parduoti visuomenės reikmėms nenaudojamą turtą.

"Aišku, rinkos situacija daro įtaką kainoms, bet kitas klausimas – ką galės vystyti pirkėjas įsigytoje teritorijoje ir ar yra galimybė pakeisti jos naudojimo būdą, – "Vilniaus dienai" sakė parlamentaras. – Man visada kelia įtarimų, kai parduodami objektai, kurie yra kultūros vertybės ir kuriems taikomi įvairūs apribojimai, o dėl to valstybė negauna geriausios kainos. Vilniuje ir visoje šalyje pilna tokių "saugomų" pastatų, kurie pastatyti, atstatyti pokario ar tarybiniais laikais, ir nebeturi nei istorinės, nei kultūrinės ar architektūrinės vertės, saugomi tik popieriuose. Įsigijęs tokį objektą iš valstybės už minimalią kainą, investuotojas po kurio laiko gali kreiptis, kad specialistų komisija peržiūrėtų to vadinamojo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentus, teritorijos naudojimo būdą, o priėmus sprendimus vystytojo naudai, galima statyti kone viską."

Nuvertintas: didžiulį sklypą Žvėryne, kur stovi tušti buvusios infekcinės ligoninės pastatai, prieš 12 metų buvo planuojama parduoti už 27,5 mln. eurų (94,8 mln. litų), o dabar Vyriausybė tikisi aukcione gauti už jį bent 3,4 mln. eurų.

Kartu R.Žemaitaitis akcentavo, kad ne bet kokiam investuotojui pavyksta susiderinti savo interesus su valstybės institucijomis, todėl dažniausiai tokį probleminį turtą įsigyja jau turintieji patirties panašiuose objektuose, ryšių partijose ar savivaldoje. Tai dvelkia korupciniais santykiais, šešėliniais susitarimais.

Dažniausiai probleminį turtą įsigyja jau turintieji patirties panašiuose objektuose, ryšių partijose ar savivaldoje.

"O juk pati valstybė prieš parduodama nekilnojamojo turto objektus, susijusius su kultūros paveldu, galėtų inicijuoti naują jų inventorizaciją, išlikusių vertingųjų savybių peržiūrą, įvertinimą ir priimti aktualius sprendimus", – įsitikinęs politikas.

Kaip pavyzdį jis pateikė buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės pardavimą. Turto bankas šį objektą Vilniaus centre pardavė ne kaip eilinį sklypą su pastatais, o kaip investicinį projektą su 1,7 ha teritorijos detaliuoju planu, galimybe vystyti apie 25 tūkst. kv. m komercinės ir gyvenamosios paskirties ploto.

"Todėl ir kaina (12,5 mln. eurų) nebuvo pati mažiausia. Gaila tik, kad reti tokie atvejai, kai prieš parduodant valstybės ar savivaldybių turtą rimtai atliekami namų darbai, – teigė R.Žemaitaitis. – O gal tiesiog nei Vyriausybėje, nei atsakingose valstybės institucijose nebeliko mąstančių žmonių, gebančių parengti konkrečius turto pardavimo projektus, racionaliai suderinti kultūros paveldo apsaugą ir ekonominius valstybės interesus, naudą visuomenei. Gal tokie žmonės verčiau renkasi ne valstybines pareigas už tūkstantį eurų, o kelis kartus brangiau apmokamą darbą privačiame sektoriuje, nekilnojamo turto vystymo įmonėse, kur ir užsiima tokia veikla. Todėl verslas visada ir pergudrauja valstybę."

Paslauga už paslaugą?

Buvusį Vaikų ligoninės pastatų kompleksą prieš daugiau nei mėnesį aukcione įsigijusios UAB "Wealthgrow" direktorius Mantas Skipitis pripažįsta, kad investuotojai visada jaučia nerimą ir vertina riziką, kai nekilnojamasis turtas yra kultūros paveldo teritorijoje arba pats objektas yra valstybės saugomas.

"Mes patys buvome pakliuvę į situaciją, kai mūsų įsigytas objektas Nekilnojamojo kultūros paveldo registre atsirado jau po to, kai buvo už jį sumokėta. Jam buvo įteisinti apsaugos reikalavimai, ribojantys investuotojo galimybes. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo to, kaip žiūrėsi į tą objektą – kaip į problemą ar kaip į tam tikrą galimybę prisiliesti prie istorijos", – "Vilniaus dienai" sakė verslininkas.

Bent jau mes manome, kad su valstybe darome vieni kitiems paslaugą.

Pasak jo, prieš įsigyjant objektą Vytauto g. buvo aišku, kad tris kultūros paveldo pastatus reikės išsaugoti. Praėjusių metų gegužę buvo surašytas vertinimo komisijos aktas dėl minėtų pastatų vertingųjų savybių ir jų reikšmingumo.

"Yra tam tikrų niuansų, kurie mums nepatinka, pavyzdžiui, nepakankamai atidus būklės konstatavimas, nes niekam ne paslaptis, kad vienas iš pastatų oficialiai pripažintas avarinės būklės, – svarstė M.Skipitis. – Valstybė jo nesirengė tvarkyti, bet apribojimus taiko. Galbūt vėliau jie bus tikslinami, bet gerai jau tai, kad Turto bankas pasirūpino sudaryti galimybę iki sandorio pasitikrinti kultūros paveldo reglamentavimo dokumentus, įsivertinti rizikas. Jeigu turto naudojimo apribojimai atsiranda iki sandorio, jie mažina objekto vertę, bet ilgiau užtrunka projektų derinimas, daugiau kainuoja darbai ir investicijų grąža mažesnė."

Verslininkas teigė, kad šiais metais vargu ar pavyks parengti ir suderinti projektą, mat pirmiausia reikės atlikti bene 6 rūšių tyrimus, kad paaiškėtų, kokiu būdu galima išsaugoti vertingąsias objektų savybes, ar apskritai įmanoma išsaugoti ar atkurti viską, kas surašyta paveldo dokumentuose. Šis darbas bus atliekamas kartu su kultūros paveldo institucijomis.

Į klausimą, ar tikisi įsigytame sklype prie Neries pastatyti ir gyvenamųjų būstų, M.Skipitis atsakė: "Pagyvensim – pamatysim. Bent jau mes manome, kad su valstybe darome vieni kitiems paslaugą. Mes investuojame į tai, kas svarbu visuomenei, na, o visuomenei šiuo atveju atstovauja Kultūros paveldo vertinimo tarybos. Jos sako, kad yra vertingoji savybė, ir mes stengiamės ją išsaugoti. Bet visuomenė – ne vien kultūros paveldo specialistai. Valstybė turėtų atsižvelgti, kad verslas už investicijas tikisi kompensacijų, ir, manau, būtų teisinga, kad leistų tame sklype gyvenamąją statybą, žinoma, nepažeidžiant kultūros paminklo arba svarbiausių, reikšmingiausių jo vertingųjų savybių."