Vakar paryčiais pradėjęs kristi sniegas Vilniuje bėdos pridarė ne tik vairuotojams – dėl jų nesuvaldytų automobilių nukentėjo keturi pėstieji, o draudikai jau skaičiuoja, kokio dydžio žalas turės atlyginti.

Susidarė spūsčių

Vakardienos rytas iš vilniečių pareikalavo kantrybės – dėl smulkių avarijų mieste ilgiau nei įprastai strigo eismas gatvėse.

Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius žiniasklaidai sakė, kad avaringumas šį penktadienį išaugo tris kartus.

Daugumai žmonių ankstyvas pirmasis sniegas kėlė pakilių emocijų, tačiau iš vairuotojų jis pareikalavo daugiau laiko ir kantrybės.

Iš ryto Vilniaus gatvėse eismas buvo dar lėtesnis nei įprastai. Savanorių prospekte net prieš 10 val. važiuoti trukdė dvi nedidelės avarijos, kurios galėjo kilti dėl netinkamo tokiomis eismo sąlygomis automobilių greičio.

Kentėjo ir pėstieji

Tačiau ne vien vairuotojai ir jų automobiliai nukentėjo nuo ankstyvo sniego.

"Iš visų penkių eismo įvykių, per kuriuos buvo nukentėjusiųjų, tik vienu atveju sužeista automobiliu važiuojanti moteris – jos automobilis susidūrė su kitu. Kitais atvejais nukentėjo keturi automobilių parblokšti pėstieji", – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio atstovas.

Šie skaičiai rodo, kad nors ir negausus, bet netikėtas sniegas pridarė žalos. Pavyzdžiui, prieš savaitę per visą dieną buvo nustatyta beveik tiek pat avarijų, kiek vakar per kelias valandas.

Pastebėtina, kad ne apie visus eismo įvykius, jei per juos žmonės nenukenčia ir sutariama, kas kaltas, pranešama policijai.

Policijos duomenimis, iš visų kelių eismo įvykių dažniausiai gatvėse ir sankryžose susiduria automobiliai, jie partrenkia pėsčiuosius. Taip pat pasitaiko tokių eismo įvykių, kaip svetimo ir savo automobilio apgadinimas statant transporto priemonę ar manevruojant stovėjimo aikštelėje; tačiau tokių įvykių palyginti nedaug.

"Pareigūnai pastebi, kad staiga pasikeitus orams vairuotojai deramai neįvertina sudėtingesnių eismo sąlygų, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Evelina Pagounis. – Todėl prašoma, kad vairuotojai vairuotų kiek galima atsargiau ir prisimintų, jog kelias dabar gali būti daug slidesnis, todėl ilgesnis ir automobilio stabdymo kelias."

Reikėtų keisti KET?

Nors Kelių eismo taisyklėse (KET) numatoma, kad vairuotojai su žieminėmis padangomis turi važinėti nuo lapkričio 10 d., tačiau penktadienio rytas parodė, jog žieminių padangų gali reikėti jau spalio antroje pusėje.

Kaip aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, sniegas spalio 26 d. Lietuvoje – joks stebuklas, tad vairuotojai jau galėtų būti paruošę savo automobilius žiemai.

"Pernai pasnigo palyginti vėlai. Pirmojo sniego Lietuvoje sulaukta lapkričio 13 d., Vilniuje – tik lapkričio 18 d. Tačiau toks vėlyvas sniegas kaip pernai – retas reiškinys", – sakė I.Marcinonienė.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas pabrėžė, kad vairuotojai galėtų su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti ir vasarą, tačiau retas taip darytų, nes šiltuoju metų laiku jos labiau dyla.

"O vasarines padangas į žiemines reikia keisti todėl, kad vasarinės padangos veikia geriausiai, kai oro temperatūra yra ne mažiau kaip 7 laipsniai. Lapkritį stipriai keičiasi meteorologinės sąlygos, krinta temperatūra, dažnai žemiau nulio, oro sąlygos suprastėja. Taigi dėl apledėjusios ar apsnigtos kelio dangos galima susidurti su sudėtingesnėmis važiavimo sąlygomis. Atsižvelgiant į ilgamečių meteorologinių stebėjimų rezultatus ir vasarinių padangų eksploatacines ypatybes, pasirinktos būtent šios padangų keitimo datos", – savo nuomone dėl KET pagrįstumo pasidalijo specialistas.

Teks atlyginti žalą

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigė, kad daugiausia pranešimų apie avarijas sulaukiama iš Vilniaus bei Klaipėdos regiono. Draudimo bendrovės atstovas skaičiuoja, kad preliminari vidutinė šį rytą dėl iškritusio sniego patirta žala siekia apie 2,5 tūkst. litų.

Visos žalos susijusios su saugaus atstumo nesilaikymu – vairuotojai nespėja laiku sustabdyti ir atsitrenkia į priešais važiuojantį automobilį.

"Sulaukus pirmųjų didesnių kritulių su sniegu arba plikledžio padaugėja eismo įvykių, kai vairuotojui tinkamai neįvertinus atstumo, kelio dangos ar esant situacijai, kai būtina staigiai stabdyti, dėl slidaus kelio automobilis įsirėžia į priekyje esančią mašiną ar kitą objektą – paprastai stulpą, atitvarą – arba tiesiog nuvažiuoja nuo kelio", – sakė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Tačiau, nors vairuotojai snieguota kelio danga važinėja su vasarinėmis padangomis, nuostoliai bus atlyginti, nes važinėti su žieminėmis padangomis dar neprivaloma.