- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės įvairiomis atliekomis atsikrato nuleisdami jas į unitazą. Deja, šiukšlės netirpsta. „Vilniaus vandenys“ išvalo beveik 30 proc. Lietuvos nuotekų ir pastebi, kad žmonės nesiliauja pylę į kanalizaciją to, kas papuola. Tai – ne tik maistas, bet ir plaktukai, telefonai, striukės ar net kilimai. Besikaupiančios šiukšlės užkemša vamzdynus, o nuo avarijų kenčia patys teršėjai, praneša LNK.
„Vilniaus vandenų“ darbuotojui įprasta diena, kai valoma nuotekų sistema. Specialia technika iš vamzdynų išstumiamos įvairios atliekos. Jeigu tai nebūtų daroma profilaktiškai, tai didelė tikimybė, kad vonioje viskas iškiltų į paviršių.
„Žmonės skambina ir sako: „Užsikišo kanalizacija, viskas kyla, ateikite išvalyti“. Randame agurkų“, – kalbėjo pašnekovas.
Randami agurkai tik ledkalnio viršūnė.
„Buvome radę mobiliųjų telefonų, senų pakabinamų spynų, įrankių, plaktuką. Buvome radę netgi striukę“, – sakė „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.
Buvome radę netgi striukę.
„Vilniaus vandenų“ valymo įrenginiuose mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma iki 80 tonų atliekų. Sauskelnės, higieniniai įklotai, ausų krapštukai – per metus sudaro beveik 900 tonų. Kasmet skaičius didėja.
„Naujų klientų pas mus pastoviai daugėja. Natūraliai daugėja ir atliekų. Esminio pokyčio nepajutome. Kaip renkame atliekas, kurių negalima mesti, taip ir renkame“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kalbinti vilniečiai sakė, kad stengiasi į kanalizaciją nemesti to, ko nereikia.
„Tualetas skirtas tam, kam skirtas. Tam ir naudoju“, – kalbėjo vilnietė.
„Visas miestas gyvena bendrai, kur bendri nuotekų tinklai. Jeigu užkišami nuotekų tinklai įvairiomis šiukšlėmis, tai ir atostogas žmonėms sugadina“, – sakė vilnietis.
„Ne tam yra skirta komunalinių atliekų sistema, kad į ją piltų įvairias atliekas ir po to sukeltų įvairias problemas. Tiek kaimynams, tiek sau, tiek tarnyboms“, – teigė kitas pašnekovas.
„Žmonės šviečiami šitais klausimais ir jau ekologija suprantama gerokai plačiau nei, kad buvo anksčiau“, – kalbėjo vilnietė.
„Nuploviau žuvį su pelekais ir ten, kur ploviau, buvo sietelis, bet ne viską sugaudė ir kaimynui iš apačios užtvino“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.
Užsikimšę vamzdynai – ne vieno miesto problema. Avarinės situacijos kyla susidarius didžiuliam kiekiui atliekų, kai vanduo negali pratekėti. Senesnių vamzdynų sistemos ilgainiui trūnija ar net suskyla.
„Namuose, kurie statyti prieš 60–70 metų, juose senos inžinierinės sistemos, nuotekų vamzdynai, kai kuriose vietose jie jau nesandarūs“, – informavo Vilniaus savivaldybės laikinasis Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Senesnės statybos namuose vamzdžių skersmuo yra mažesnis. Per ilgalaikę eksploataciją vamzdynai užsineša.
„Į tualeto klozetą galima nuleisti tualetinį popierių, kuris tam skirtas. Visa kita turi keliauti į atliekų surinkimo indus. Jeigu turime aliejų ir kitus riebalus, tai reikėtų pilti į stiklainius“, – tikslino V. Matonis.
„Vilniaus vandenų“ apklausa parodė, kad beveik 41 proc. apklaustųjų į nuotekas nemeta jokių atliekų, tačiau 46 proc. išpila kepimo aliejų ir kitus riebalus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nupuoštoms eglutėms Vilniuje – virš šimto surinkimo taškų
Nors šventės dar nesibaigia, bet jau verta pagalvoti, kur teks dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo sausio 4 d. vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Kaip pranešė s...
-
LTG: šis maršrutas – ypač populiarus ir pasiteisino su kaupu
2023 metų gruodžio 27 d. pradėjusiu veikti traukinių maršrutu Vilnius–Ryga–Vilnius per 12 mėnesių važiavo kone 62 tūkst. keleivių, praneša LTG grupė. ...
-
Vilniaus savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno ir Gynėjų gatvių einantį kelią
Vilniaus miesto savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno gatvės 4 ir Gynėjų gatvės 14 einantį pagalbinį kelią. ...
-
Svarstoma kitąmet Vilniuje pradėti Veiklių senjorų programą6
Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą....
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...