„Planuojame dieną (antradienį – BNS) pabaigti su 50–60 tūkst. vartotojų, kurie vis dar bus be elektros energijos. Per kitą dieną (trečiadienį – BNS) planuojame dar 30 tūkst. sutrikimų pašalinti ir liks tik 20 tūkst. nutolusių pavienių taškų. Juose galbūt net ne visuose gyvenama arba žmonės yra išvažiavę“, – antradienį Vilniaus rajone, Nemėžyje, po apžiūros, kaip vyksta elektros energijos tiekimo atstatymo darbai, žurnalistams teigė R. Radvila.  

ESO vadovas pranešė, kad dėl sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros elektros sutrikimus patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų. 

Antradienį 17.30 val. duomenimis, elektros Lietuvoje dar neturėjo mažiau negu 90 tūkst. vartotojų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad elektros antžemines linijas, kurias pažeidus patiriami didžiausia nuostoliai, būtina perkelti po žeme – į tai per artimiausią dešimtmetį planuojama investuoti 3,3 mlrd. eurų.

Vis dėlto ministras pažymėjo, jog požeminė elektros linija kainuoja tris kartus brangiau negu antžeminė.

„Galime paskaičiuoti – jeigu kabeliuoti didžiąją dalį visų oro linijų, kiek kainuotų tarifas. Esamą skirstymo tarifą turėtume padauginti iš trijų. Vietoje penkių ar šešių centų gautume 18 centų (už kilovatvalandę – BNS). Ir tiek mūsų žmonės ir ypač verslas negalėtų tiek mokėti“, – Vilniaus rajone sakė D. Kreivys.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigia pasigedęs audros sukeltos krizės koordinavimo.

„Pati Vidaus reikalų ministerija per savo centrus galėtų daugiau įsijungti ir kad kitą kartą savivalda gautų tam tikras instrukcijas. Šiandien iš ryto (...) susiplanavome, kad komunalinės įmonės veš  generatorius prie tankiai apgyvendintų teritorijų, pajungs elektrą, padės gyventojams vandens prisileisti, bet jeigu po valandos elektros tiekimas bus atstatytas, tai gal tai neapsimokantis veiksmas, todėl labai svarbu gauti objektyvią informaciją ir ja dalintis“, – teigė R. Duchnevičius.

Iš 250 nuo medžių atlaisvintų ruožų, pažeidimai buvo 24-iuose

ESO atstovė Rasa Juodkienė sako, kad kuo toliau medžiai yra nuo elektros stulpų ir laidų, tuo didesnė tikimybė, kad smarkiai lyjant ar pučiant dideliam vėjui, jie liks nepažeisti ir nesutriks elektros tiekimas.

„Statistika rodo, kad dabar iš sutvarkytų ruožų, kurių dabar yra 250, pažeidimai nutiko tik 24-iuose. Procentas labai aukštas. Kuo turėsime daugiau išvalytų trasų, tuo situacija turėtų būti geresnė“, – BNS teigė ESO atstovė.  

Tačiau R. Juodkienė pripažino, kad darbų paskubinti negalima. 

„Negalima (intensyviau atlaisvinti linijų – BNS) – (...) rangovų yra tiek, kiek yra, fizinių pajėgumų irgi –  tiek, kiek yra. Maksimalūs pajėgumai yra jau pajungti. Šitie darbai suplanuoti  pagal tai, kiek galima fiziškai išvalyti tų trasų. Beje, dalis yra saugomose teritorijose, dalyje savininkai nesutinka išvalyti“, – kalbėjo ji.

Pasak ESO atstovės, per metus išvaloma vidutiniškai apie 2,5-3 tūkst. kilometrų elektros linijų.  

„Iškertame arba apgenime medžius ir taip atlaisviname linijas“, – kalbėjo R. Juodkienė.

„Pas mus nėra  blogiau negu kitose pasaulio šalyse“, – pridūrė ji. 

Pasak R. Juodkienės, per pastarąsias dvi paras dėl smarkaus vėjo ir lietaus buvo pažeista daugiau kaip 6 tūkst. vietų.

„Atramos yra perlūžusios per pusę, reikia visi laidai ant žemės, kai kur išguldytos ištisos linijos“, – teigė ESO atstovė.

ESO taip pat informavo, kad antradienį elektros tiekimą elektrikai atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. Dar daliai – apie 30 tūkst. – tiekimas bus atnaujintas trečiadienį, likusiems, kur pažeidimai sudėtingiausi, – iki šeštadienio.

Šiuo metu sudėtingiausia situacija Vilniaus mieste ir rajone, o mažiausiai sutrikimų fiksuojama Klaipėdos ir Alytaus regionuose.