- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lukiškių kalėjimo kompleksas galėtų virsti daugiafunkciu centru, skirtu privačiam verslui, pramogoms, kultūrai, paveldosaugai ir turizmui, teigia įvairių institucijų siūlymus išanalizavęs Turto bankas.
„Bendra institucijų vizija – tai turi būti daugiafunkcinis traukos taškas, jis turi turėti savyje daug visuomeninių funkcijų. Tai turi būti objektas įvairioms veikloms, įvairioms socialinėms grupėms, orientuotas tiek į miesto svečius, tiek į gyventojus“, – BNS teigė Turto banko atstovė, Lukiškių projekto koordinatorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Lukiškių kalėjimas uždarytas pernai liepą, paskutiniai suimtieji ir nuteistieji iš jo išvežti birželio pabaigoje. Vyriausybė yra pavedusi Turto bankui iki 2020 metų kovo išsiaiškinti, kam pritaikyti apie 2 hektarų ploto uždaryto Lukiškių kalėjimo teritoriją sostinės centre.
Turto bankas ketvirtadienį Lukiškių komplekso analizę viešame renginyje pristatys visuomenei. Sulaukęs siūlymų iš jos ir atsižvelgęs į institucijų pateiktus lūkesčius, iki balandžio mėnesio planuoja parengti galimybių studiją.
Pateikė 20 institucijų
Turto bankui savo lūkesčius dėl Lukiškių kalėjimo transformacijos išsakė apie 20 institucijų. Galutinio sutarimo, kiek šio objekto bus skirta visuomenės poreikiams, o kiek – privačiam verslui, dar nėra.
„Visi mato save ten, mums reikia bendrai sutarti, kiek norime šito objekto palikti visuomeninei funkcijai, visuomenės reikmėms, kiek galimai galime numatyti ten privatų verslą, privatų interesą, šiai dienai atsakymo nėra ir mes būtent jo ir ieškom“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Ji pabrėžia, kad nors visiškas pastatų komplekso nugriovimas nėra svarstomas, institucijos domisi, kiek galima transformuoti pačius pastatus.
„Kiek galima keisti tą kalėjimo struktūrą, celių (struktūrą – BNS), pavyzdžiui: ar galima palikti simboliškai ir erdvę dekonstruoti, ar mes eisime tuo keliu, kad mes išsaugome visas celes. (...) Čia ir prasideda diskusijos su kultūros paveldo specialistais, nes kai kuriais atvejais yra traktuotės klausimai. Kol nebus padaryti išsamūs konstrukcijos tyrimai, į tai sunku atsakyti“ – teigė Lukiškių projekto koordinatorė.
„Mintis, kad reikėtų viską nugriauti, ji yra nereali, mes iki tokio kraštutinumo neiname ir negalime eiti“, – pridūrė ji.
Kaip teigia I. Urbonaitė-Vadoklienė, institucijos sutaria ir dėl komplekso panaudojimo artimiausiu metu.
„Kol rimti sprendimai daromi, labai svarbu, kuo greičiau leisti čia reikštis laikinoms veikloms, ekskursijoms, filmavimams, renginiams, menui, kultūrai – visoms galimoms veikloms, kurios nereikalauja didelių investicijų, bet prisideda prie šito objekto išlaikymo“, – kalbėjo Turto banko atstovė.
Nuo muziejų iki startuolių buveinės
Turto banko atstovės teigimu, po konsultacijų išryškėjo trys Lukiškių komplekso pritaikymo galimybių grupės.
„Kultūros ir paveldo institucijos akcentuoja, kad Lukiškėse turėtų būti užtikrinta kultūrinės atminties, kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos. Įvaizdžio ir plėtros institucijos išreiškė pageidavimą, kad būtų sudarytos galimybės pritraukti investicijas, skatinti turizmą, kompleksas būtų pritaikytas laisvalaikiui ir pramogoms“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Mintis, kad reikėtų viską nugriauti, ji yra nereali, mes iki tokio kraštutinumo neiname ir negalime eiti.
Verslu besirūpinančios organizacijos, anot projekto koordinatorės, Lukiškių kalėjimą mato kaip potencialią startuolių buveinę, renginių ir konferencijų centrą. Dalis institucijų norėtų, jog šiose patalpose būtų numatyta ir ekspozicinių erdvių.
Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, dalis komplekso turėtų būti skirta švietimo poreikiams, kultūrinei, socialinei veiklai, sportui, sveikatos paslaugoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Komunalinės išlaidos – iki 700 tūkst. eurų per metus
Kartu su įmonėmis „Martyno Marozo architektūra ir planavimas”, „Eurointegracijos projektai“ ir „Solid Real“ Turto banko parengtoje Lukiškių kalėjimo komplekso analizėje rekomenduojama ligoninės sklypą realizuoti rinkoje, o už jį gautas lėšas panaudoti viso komplekso transformacijai finansuoti.
Analizės duomenimis, šiuo metu vien komunalinės visų kalėjimo komplekso statinių išlaikymo išlaidos valstybei kainuoja nuo 600 tūkst. iki 700 tūkst. eurų per metus.
Joje taip pat teigiama, kad aplink Lukiškių kompleksą gyvena vos 300 žmonių – esant tiek mažai gyventojų, sunku užtikrinti teritorijos gyvybingumą.
„Šita dalis negyvybinga, dominuoja administracinės funkcijos, nedarbo metu šita dalis miesto – apmirusi. Tai didelė galimybė tapti šitai vietai atsivėrusiu centru“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Iki to laiko taip pat planuojama surengti kūrybines dirbtuves, kuriose ekspertai vertins komplekso įveiklinimo galimybes.
Liepos pradžioje susitikę politikai, verslininkai ir visuomenininkai svarstė, kad atlaisvintose patalpose galėtų atsirasti startuolių centras, kultūrinė erdvė, viešbutis ar koks nors turistinis objektas.
Pastatų kompleksas yra įsikūręs netoli valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.
Politikai yra svarstę variantus patalpas atiduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui.
Galimybes veikti šioje teritorijoje gali sunkinti tai, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės patalpos, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jam taip pat priskiriamas šalia esantis buvusios kalinių ligoninės sklypas su pastatais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė ieškos būdų kalio jodido tablečių suteikti Vilniuje neregistruotiems studentams1
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti būdų, kad kalio jodido tabletes galėtų atsiimti ir Vilniuje gyvenantys, bet čia savo gyvenamosios vietos neregistravę studentai. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė atnaujino administracijos struktūrą
Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad siekiant geriau atliepti šio rajono gyventojų lūkesčius ir teikti jiems kokybiškesnes paslaugas, nuo sausio 1 d. pradėjo veikti naujai suformuota administracijos struktūra. Kaip nurodo savival...
-
Medikai: atrodė, kad susitvarkėme, tačiau po valandos – eilė laukiančiųjų
Dalyje Lietuvos siautėjusi lijundra, kai kuriuos miestus pavertė ledo arenomis – ypač sostinėje. Čia ligonines užplūdo masės galūnes susilaužiusių gyventojų. Nuo antradienio ryto pasipylė ir eismo įvykių lavina. Nors, anot savivaldyb...
-
Avulis apie stadioną: neįmanoma to padaryti37
Vilniaus savivaldybei ilgiau nei planuota derinant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimus su Europos Komisija (EK), sostinės valdžia bei projektą ketinančios perimti NT bendrovės „Hanner“ vadovas viliasi, kad prieš daugia...
-
Pas dalį Vilniaus rajono poliklinikos gydytojų gyventojai pateks be eilių1
Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse. ...
-
Regos negalią turinčiai moteriai – akibrokštas sostinės įmonėje: liepė prašyti kitų pagalbos1
Regos negalią turinti moteris, lydima šuns vedlio, apsilankiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu įstaigos darbuotojos elgesiu. ...
-
Vilniaus gatvės virto čiuožyklomis
Vilniaus miesto savivaldybėje įspėja, kad antradienį mieste lijundra, ant šaligatvių krentanti dulksna ir smulkus lietus staigiai virsta ledu. ...
-
Nausėda dėl arkikatedros vertybių skandalo: kai kam reikėtų pasimokyti1
Prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, jog išimant kultūros vertybes iš slėptuvės Vilniaus arkikatedroje buvo pažeistos procedūros, ir tikisi, kad ateityje tai nebepasikartos. ...
-
Nausėda: laisvę iškovojome amžiams18
Lietuvai minint 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“. ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...