Archeologai neskuba užversti žemėmis atkasto pirmojo Kauno pilies bokšto likučių, nes dar svarstoma, ar nepalikus jo atviro ir neįrengus atkastoje erdvėje patalpų.

Unikali vieta salei?

"Jei klaustų mano nuomonės, manau, čia būtų galima įrengti visus inžinerinius tinklus, reikalingus aptarnauti piliai. Būtų galima pastatyti normalų gerą tualetą", – nusijuokė archeologiniams kasinėjimams vadovaujantis Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius.

Archeologas laukia Kauno miesto savivaldybės sprendimo, ką daryti su atkastu unikaliu mūru. Mat, vadovaujantis paminklų apsaugą reglamentuojančiais įstatymais, archeologai turi palikti objektą tokį, kokį rado tyrimų pradžioje. Šiuo atveju – po žeme.

A.Žalnieriaus žiniomis, savivaldybės kabinetuose rezgama mintis, kad atkastoje erdvėje tarp bastėjos ir pilies bokšto būtų galima įrengti patalpas. Paties archeologo vertinimu,  500–600  kv. m plote, 10 m pločio ruože tarp bastėjos ir bokšto, išsitektų muziejinių ekspozicijų erdvės arba konferencijų, koncertų salė.

Kol kas žeme užverčiama dalis iškasto griovio – taip sutvirtinami išlikę pilies mūrai. Antai senojo pilies bokšto likučių aukštis – maždaug 7 metrai, dabar kyšo kelių metrų aukščio siena. Pasak archeologo, jei vis tik bus nuspręsta čia kažką statyti, užverstą žemę teks vėl iškasti.

Tiesa, naujasis statinys liktų gilumoje, neturėtų išsikišti virš bokšto pamatų.

"Požeminės patalpos pagyvintų architektūros paveldo objekto patrauklumą ir informatyvumą", – nedvejojo A.Žalnierius, rodydamas į unikalias iš riedulių ir raudonų plytų mūrytas sienas. Kartu, pasak jo, būtų eksponuojamas vienas seniausių mūrų šalyje – pirmosios pilies bokšto likučiai.

Segė gali būti sidabrinė

Be XIV a. vidurį menančio mūro, archeologai iškasė ir dar senesnių radinių. Vienas įdomiausių – kuršių segės fragmentas iš balto metalo. Ji dar vienas įrodymas, kad šioje vietoje būta gyvenvietės dar X–XII a. Iš ko pagamintas papuošalas, dar neištirta. Manoma, kad ji iš alavuotos bronzos, mažiau tikėtina versija – iš sidabro.

Kauno pilyje archeologai pirmą kartą aptiko kryžiuočių strėlių antgalių su medinių kotelių liekanomis. Kaip pusę tūkstantmečio žemėje išsilaikė nesupuvęs medis, archeologas negalėjo paaiškinti. Šią mįslę turėtų įminti restauratoriai.

Tyrinėtojai planavo iškasinėti maždaug 500 kv. m plotą, tačiau teko padirbėti šiek tiek daugiau. Iš viso buvo perkilnota apie 2 tūkst. kub. m žemės. Nedidelį plotelį bastėjos, pirmosios pilies šlaitų nuolydžius tyrinėtojai paliko neliestus, tad turės darbo ateityje.

Bastėjos tyrimai parodė, kad ji nebuvo baigta statyti. Kodėl? "Karas baigėsi", – apie maždaug 1570–1583 m. statytą objektą kalbėjo archeologas. Tai vienas ankstyviausių renesanso mūrų Kaune, nes dauguma raudonų plytų mūryta gotikiniu stiliumi, vienoje vietoje – renesansiniu.

"Naudos davė labai daug", – reziumavo pastarųjų mėnesių darbą kasinėjant A.Žalnierius. Dar kelis mėnesius darbas tęsis kabinetuose.

Gelbėjo retus paukščius

Pastarieji tyrinėjimai archeologams įsimins ir netikėtomis paukščių gelbėjimo operacijomis. Keliose pilies bokšto ertmėse savo lizdus susuko reti vandens sparnuočiai – didieji dančiasnapiai. Sykį prie žemės palinkusius darbuotojus nustebino klykiantis, besiblaškantis paukštis. Netrukus iš bokšto angos ėmė kristi jaunikliai.

A.Žalnierius pasakojo, kad ant žemės nusileidusiems paukščiams nieko nenutiko, tačiau perkopti archeologų iškastus stačius griovius ir pasiekti netoliese tekančią Neries upę jiems būtų buvę sudėtinga. Vyrai metė savo kasdienį darbą ir specialiai sparnuočiams įrengė tiltelius, kad šie galėtų saugiai nukakti iki vandens.

Gelbėjimo misijos ėmęsi darbuotojai paukščius palydėjo iki pat upės. Archeologai suskaičiavo į plačiuosius vandenis išleidę tris jauniklių vadas, iš viso – 17 mažųjų dančiasnapių.