Kauno pilis – ir vėl karo sūkuryje. Tik šį kartą dėl jos kaunasi ne lietuviai ir kryžiuočiai, o patys kauniečiai.

Reikalauja laikytis įstatymų

Pagal architekto Kęstučio Mikšio parengtą Kauno pilies pietrytinio bokšto ir dalies sienų atstatymo projektą darbai turėjo prasidėti vasaros viduryje, tačiau didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukusi idėja vis dar tik popieriuje.

Ketvirtadienio vakarą pilies liekanas apjuosė gyvas gynybos žiedas. Keli šimtai žmonių, susikabinę rankomis, apjuosė pilį ir vienu balsu traukė: "Lietuva brangi".

"Ginkime savo vertybes, lietuvybę, savo šaknis", – susirinkusiuosius kovoti su rengiamu projektu ragino sambūrio šaukliai.

Prie pilies sienos pritvirtinti dideli plakatai su K.Mikšio projekto vaizdu klausė: "Ar čia Kauno pilis???" Ir čia pat atsakė: "Toks atkūrimas – tai nepagarba istorijai!"

Pavasarį triukšmą dėl projekto sukėlusios "Pilies" draugijos narys Rimvydas Žiliukas teigė, kad susirinkusieji nėra nusiteikę prieš pačią architekto pilies atstatymo idėją, bet reikalauja, kad būtų išgirsta visuomenės nuomonė.

"Mes ant K.Mikšio nepykstame. Jam taip yra gražu ir gal daugeliui kauniečių jo projektas pasirodys tinkamas, bet jų niekas neklausė. Tegul būna, kaip mano architektas, bet turime grįžti į teisinį kelią ir susitarti arba eiti konflikto keliu", – dėstė R.Žiliukas.

Tapšnodamas per krepšį su dokumentais R.Žiliukas teigė, kad pilies atstatymo projektas stumiamas pažeidžiant įstatymus. Vien Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas byloja, kad tokius objektus galima atstatyti tik po visuomenės pritarimo. "Pilies" draugijos narių teigimu, jo nebuvo, o galutinį atstatymo vizualinio vaizdo variantą jie pamatė balandžio mėnesį "Kauno dienoje".

Įvertino dešimtys ekspertų

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis mano, kad projekto oponentai atsibudo per vėlai. Pastaboms jie esą turėjo ketverius metus, tačiau triukšmą pradėjo kelti, kai projektas jau buvo suderintas, gauti pinigai jam įgyvendinti.

Savivaldybės atstovo teigimu, su dalies pilies atstatymo galimybių studija visi norintieji galėjo susipažinti nuo 2005 m. Vėliau maketai eksponuoti Kauno pilyje, K.Mikšio idėjoms esą pritarė dešimtys Kauno ir Vilniaus architektų. Jį teigiamai įvertino pinigų piliai atstatyti skyrusios Norvegijos samdyta architektūros ekspertė iš Šveicarijos Klaudija Schneider.

"Visa projekto eiga atlikta preciziškai teisingai, todėl visi šie demagoginiai kaltinimai skamba negražiai. Projekto oponentai pateikė daug teisingų pastabų. Į kai kurias jų atsižvelgta. Mes ieškome kompromiso, bet visos svarbiausios procedūros jau atliktos", – aiškino R.Miliukštis.

Konfliktas buvo užprogramuotas

R.Žiliukas tikino šį projektą pamatęs beveik prieš metus Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad galutinis rezultatas nuo tuometinio skirsis radikaliai. Todėl pavasarį pamatęs jau patvirtintą projektą, jis sutriko. Ne ką mažiau teigė nustebęs tos pačios Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys architektas Audrys Karalius. Jis tvirtino pats apie galutinę projekto stadiją sužinojęs tik po kilusios triukšmo.

"Dabar esantis susipriešinimas yra logiškas ir jis buvo neišvengiamas. Projektai neturi būti prastumami, o derinami su visuomenė", – kalbėjo A.Karalius.

Architektas kolegos K.Mikšio pasiūlymų griežtai kritikuoti nesiėmė, bet pastebėjo, kad juose neatsižvelgta į dar prieš keletą metų išsakytas pastabas.

Anot A.Karaliaus, ar geras galutinis variantas, ar visiškai blogas, būtų galima pasakyti tik turint kelis pasirinkimo variantus, o šiuo atveju jis yra vienintelis.

"Tai yra chroniška Kauno liga. Amžinai turime rinktis iš vieno varianto", – pyko A.Karalius.

R.Miliukštis aiškino, kad prieš kelerius metus nuspręsta rinktis tik iš vieno varianto, nes tik tokią galimybę suteikė tuometiniai įstatymai.

Autentiškos pilies neturėsime

Už 16,5 tūkst. eurų pasamdyti atstatymo projektą rengę specialistai nusprendė, kad bokštui ir sienoms atstatyti turėtų būti naudojamos raudonos klinkerio plytos, o stogams dengti – molinės čerpės. Siekiant suformuoti vidines erdves, naudojamos stiklinės pertvaros.

"Pilies" draugija siūlo naudoti akmenis ir plytas. Neva dėl to ir darbai kainuotų kur kas pigiau, ir galutinis rezultatas labiau primintų senovinę pilį, o ne modernų pastatą.

Architektai vieningai sutaria, kad būtų gerai visiškai atstatyti autentišką pilį, tačiau žinių apie autentiškumą yra tiek, kiek dabar matosi. Istorikai ieškojo archyvinių dokumentų, kurie papasakotų, kaip pilis atrodė viduramžiais, bet jų paieškos buvo bevaisės. O laisvai interpretuoti ir atstatyti pilis pagal savo skonį bei bendrą supratimą draudžiama. Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija (Venecijos chartija) byloja: "restauravimas pasibaigia ten, kur prasideda hipotezės", "elementai, kuriais pakeičiamos trūkstamos dalys, turi skirti nuo autento, kad istoriniai dokumentai nebūtų klastojami".

K.Mikšys gana lanksčiai pažiūrėjo į kritikų pastabas dėl bokšto ir sienos aukščio, projektą minimaliai koreguoti gali tekti vykstant atstatymo darbams, tačiau didesnių pakeitimų nebeplanuojama.

Grasina skundų lavina

Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė savivaldybei nurodė surengti dar vieną viešą projekto pristatymo ekspoziciją. Savivaldybės pastate ją apžiūrėję gyventojai gali laiškelius su savo pastabomis įmesti į specialią laiškų dėžutę, tačiau abejojama, kad į jų turinį bus atsižvelgta. Atstatymo darbus ketinama pradėti pirmoje rugsėjo pusėje.

A.Karalius siūlo taip neskubėti. "Gal čia gaisras? Kryžiuočių armija artėja? Būtinai iki Kalėdų turime pastatyti? Nesuprantu, kodėl reikia taip skubėti", – kalbėjo architektas.

Apskritai, sako A.Karalius, pilį gaivinti pradedama ne nuo to galo. Jo manymu, pirmiausiai reikėtų suformuoti pilies kontūrus ir piliavietę bei tęsti istorinius tyrinėjimus, kurie ateityje gali atskleisti tikrąjį buvusios pilies vaizdą.

"Pirmiausiai reikia sukurti aplinką, kurioje galėtų virti miesto gyvenimas, o dabar pastatomas vienas brangus bokštas. Uždėkite ant automobilio labai brangų, bet tik vieną ratą – jis nevažiuos", – aiškino A.Karalius.

Piliavietės sutvarkymas pilies pritaikymo visuomenės poreikiams projekte neužmirštas. Darbai turėtų prasidėti kitais metais, tačiau R.Miliukštis pradėjo baimintis, kad jie gali nusikelti.

Apie teisę dalyvauti procesuose kalbantis R.Žiliukas neatmetė galimybės, kad projekto priešininkai jo vykdymą gali įstumti į aklavietę. Jeigu nepasieks savo, įvairios organizacijos gali pradėti teisybės ieškoti ES institucijose, dėl to procesai užstrigtų sunkiai prognozuojamam laikui.

"Trukdome ne mes, o architektų kaprizai. Jie turi laikytis įstatymų. Kito kelio nėra. Džinas išleistas iš butelio", – rankomis skėstelėjo R.Žiliukas.

Asta Dirmaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė

Kauno pilies klausimu negaliu kalbėti kaip komisijos atstovė, nes komisija į šį klausimą nesigilino, bet turiu savo asmeninę nuomonę kaip buvusi kaunietė. Aš esu už konservavimą to, ką turime šiandien. Nesu nusistačiusi prieš naujas architektūros kryptis, bet manau, kad jas reikėtų naudoti kuriant naują bendrą visumą. O čia mes kalbame apie seniausią ir brangiausią Kauno senamiesčio dalį. Nežinau, ar reikėtų interpretuoti ir ją įvilkti į naują drabužį. Aš už tai, kad išsaugotume tai, ką turime, o kai turėsime daugiau pinigų, patirties ir išminties, padarysime daugiau. Gal pavyktų ateityje rasti daugiau istorinės medžiagos, kaip pilis atrodė iš tikrųjų.

Pilies atstatymo finansavimas

Pilies daliai atstatyti 1,87 mln. litų skyrė Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas. 330 tūkst. litų pridėjo savivaldybė.

Maždaug 0,5 mln. litų skirta archeologiniams kasinėjimams. Per juos atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m. užėmė kryžiuočiai ir ji buvo sugriauta. Nustatyta, kad atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.

Kitais metais iš tų pačių finansavimo šaltinių tikimasi gauti daugiau nei milijoną litų Kauno pilies aplinkai sutvarkyti. Ketinama teritoriją pritaikyti renginiams. Pastatyti tiltelį, įrengti apšvietimą.

Kauno pilies istorija

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Tuo metu ji buvo vienu svarbiausių lietuvių kovų su kryžiuočiais atsparos punktų. Kauno pilis – gotikinis gynybinis statinys, turintis dvi eiles gynybinių sienų. Tai vienintelė tokio tipo pilis Lietuvoje.

Pilį kryžiuočiai puolė keletą kartų. Vygandas Marburgietis – kryžiuočių ordino diplomatas Prūsijoje rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo aukštas sienas, stiprius bokštus ir buvo apsupta pylimų bei griovių. Ją gynė didelė ir gerai ginkluota lietuvių įgula, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas.

1362 m. po trijų savaičių apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis. Buvo atstatyta tik vidinė gynybinė siena, bet su keturiais bokštais sienų kampuose.

XVI a. antrojoje pusėje pilis dar sustiprinta: pietryčių kampe, gynybinio griovio dugne sumūryta bastėja pilies prieigų flanginei gynybai.

1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.

XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir pamažu sugriovė dalį pilies statinių. Nepaisant to, pilis dėl savo patogios padėties per XVII a. vidurio karus buvo naudota švedų ir rusų įgulų, po kurių sutriuškinimo daugiau karo tikslams nebenaudota.

Šaltinis: Kauno regiono turizmo informacijos centras