Šiandien Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) diskutuos dėl „Kauko“ restorano griuvėsių. Vietoj jų savininkai planuoja statyti daugiabutį. Kai kurie architektai tai vadina Kauno savasties naikinimu.

Kreipėsi į departamentą

Vietoj buvusio tarpukario architekto Felikso Vizbaro namo, kuris sovietmečiu virto prestižiniu restoranu „Kaukas“, gali iškilti visai kitokios išvaizdos statinys – čia žadama pastatyti daugiabutį. Mat pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Tačiau kai kurie Kauno architektai pastebi, kad nugriovę F.Vizbaro namą prarastume kitokį paveldą – miesto istorinę atmintį.

„F.Vizbaro pastatą yra būtina saugoti ateities kartoms ne mažiau, nei to paties architekto projektuotą Kauno centrinį paštą, “Pažangos„ rūmus, Ateitininkų sąjungos centro valdybos pastatą“, – kreipimesi į Kultūros paveldo departamentą rašo architektai Robertas Čerškus ir Rimvydas Palys.

Statinys agonijos būklės

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus sutinka, kad būtina diskutuoti apie būsimo pastato išvaizdą, bet akcentuoja, jog dabartiniai statinio griuvėsiai niekada nebuvo saugotinų objektų sąraše.

„Aš čia dirbu dar tik du mėnesius ir nesu labai įsigilinęs į šio pastato reikalus, bet mane kiek stebina tik dabar dėl jo kilusios diskusijos. Jei jis kauniečiams toks brangus, seniai buvo galima jam suteikti kitokį statusą. O dabartinės būklės pastatas ilgiau stovėti negali, nes ten bet kada gali atsitikti nelaimė, todėl aš už tai, kad ten prasidėtų darbai“, – tikino Irenos Vaškelienės kėdę užėmęs S.Stoškus.

Dabar apgriuvęs pastatas išties stūkso apleistas, į jo patalpas lengva patekti. Iš besimėtančių alkoholinių gėrimų butelių ant statinio stogo matyti, kad jame lankosi įvairios kompanijos.

Vadina miesto simboliu

Architektas R.Palys stebisi, kad paveldo specialistai ir kai kurie architektai argumentuoja, esą iš F.Vizbaro namo likę tik fragmentai, statinio architektūra nėra išskirtinė ir vertinga.

„Juk svarbu ne tik mūras, bet ir kiek pastatas svarbus kaip miesto simbolis, atminties ženklas. Juk būtent dėl to ir atstatome Kauno pilį, Valdovų rūmus, kurie tikrai nėra autentiški, bet reikalingi kaip istoriniai simboliai“, – užsidegęs aiškino R.Palys.

Pasak jo, baltąja pilaite vadintas F.Vizbaro namas buvo vienas iš Žaliakalnio bei viso miesto architektūrinių akcentų, o vėliau, rekonstruotas į restoraną, taip pat paliko pėdsaką daugelio kauniečių atmintyje.

Lygina su „Metropoliu“

„Nors po rekonstrukcijos F.Vizbaro pilaitė apaugo abejotinos vertės architektūrinio dekoro elementais, naujais priestatais, bet vis dar buvo išlaikytas šioks toks tęstinumas. “Kaukas„ praturtino lankytinų vietų sąrašą ir miesto istoriją. Pasaulyje miestai, turintys panašius paveldo objektus, juos saugo ir jais didžiuojasi. O mes vis dar elgiamės priešingai – barbariškai juos griauname“, – apgailestavo R.Palys.

Architektas pirminė Laisvės alėjoje sunaikintus legendinius Kauno restoranus „Metropolį“, „Tulpę“ – buvusią „Konrado kavinę“.

„Šie restoranai taip pat buvo svarbūs miestui ne kaip pastatai, o kaip tam tikri kultūriniai, istoriniai reiškiniai“, – pridūrė architektas.

Žada atsižvelgti į pastabas

„Kauko“ restoranas privatizuotas 1993 m., paskui savininkai keitėsi. Per tą laiką pastatas suiro, apžėlė krūmynais.

Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio pastatą ir sklypą valdo bendrovė „Liūtukas“. Jos direktorius Raimundas Marcinkevičius sakė, kad daug metų teko nuolat įveikinėti biurokratines kliūtis.

„Dabar pagaliau yra vilties, kad galėsime pradėti darbus, nes jau baigia nusvirti rankos“, – pasakojo R.Marcinkevičius.

Jis tvirtino, kad bendrovė atsižvelgs į architektų pastabas. Pasak R.Marcinkevičiaus, restorano vietoje turėtų iškilti nedidelis daugiabutis.

Savo pastabas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba ketina išsakyti trečiadienį po susitikimo su verslininkais ir paveldo specialistais.

Pilaitės istorija

1923 m. pastatytame name gyveno tuometis Kauno vyriausiasis architektas Feliksas Vizbaras. Išraiškingas, įvairiomis detalėmis puoštas statinys tais laikais buvo vadinamas „Vizbaro pilaite“.

Sovietmečiu name buvo įrengti butai, o 1981 m. jame įrengtas restoranas „Kaukas“. Rekonstrukcijos projekto autorius buvo architektas Algimantas Sprindys. Pertvarkant pilaitę į restoraną, buvo naujai pastatyti frontonas ir bokštas, suprojektuota apžvalgos aikštelė.

Po restorano privatizacijos „Kauko“ restorano vietoje buvo projektuojama įvairiausios paskirties pastatų – galvota įrengti naują restoraną, vėliau viešbutį, prestižinius apartamentus, dabar – daugiabutį.