Kaip lietuviai skraidė prieš 25-erius metus: bilietų kainos stebina

  • Teksto dydis:

1992 m. sausio 21 d., lygiai prieš 25-erius metus, įvyko vienas pirmųjų užsienio oro transporto bendrovės skrydis į Vilnių po Nepriklausomybės paskelbimo.

Tą dieną Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS lėktuvas pakilo iš Kopenhagos oro uosto ir po valandos ratais palietė Tarptautinio Vilniaus oro uosto nusileidimo tako dangą. Istorinio skrydžio keleiviai pasakoja, kaip lietuviai skraidė prieš 25-erius metus, kai komerciniai skrydžiai buvo retenybė.

Stebino skrydžio trukmė

„Rytų Europos keleiviai pasaulyje išsiskiria plojimais nusileidus lėktuvui. Tuomet turbūt plojo visi dviejuose oro uostuose – Vilniuje ir Kopenhagoje, – nes maršruto atidarymas reiškė, kad Lietuva dar viena gija susijo su Vakarų pasauliu, kuriam ji ir priklausė. Tuo metu tokių sąsajų labai trūko“, – sako Rūta Jucienė, Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.

Atmintyje man labiausiai įstrigo skrydžio trukmė: nė valandos neskridome, o jau leidžiamės. Kaip netoli buvo tas kitas, Laisvės pasaulis, į kurį tiek metų ėjome.

Prieš 25-erius metus iškilmingoje ceremonijoje Kopenhagos oro uoste Danijos transporto ministras Kajus Ikastas kartu su Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu Danijoje Daliumi Čekuoliu, kuris vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi šioje šalyje, perkirpo simbolinę pirmojo skrydžio į Vilnių juostelę. Ministras pranašiškai paminėjo, kad Kopenhaga bus Baltijos šalių vartai į Europą – šiuo metu vien SAS į Danijos sostinę iš Lietuvos skraido 32 kartus per savaitę, kai buvo startuota vos su trimis reisais per savaitę.

Pirmojo skrydžio keleivių sąrašas buvo įspūdingas: tai ne tik Danijos transporto ministras, bet ir Norvegijos ir Švedijos transporto ministrai Kjellas Opsethas ir Matsas Odellas, tuometinis SAS prezidentas Janas Carlzonas ir kiti bendrovės vadovai, Danijos verslininkų delegacija, kuri atvyko užmegzti pirmųjų verslo ryšių su Lietuva bei užsienio šalių žurnalistai. Nusileidusius svečius pasveikino tuometinis faktinis Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Istorinio skrydžio dalyvis D. Čekuolis, kuris šiuo metu yra Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Prancūzijoje, pasakoja, kad labiausiai jam į atmintį įstrigo skrydžio trukmė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tuomet buvo sunkoki laikai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių