Garsusis "VP dešimtukas" dar kartą parodė, kaip talentingai sugeba naudotis įstatymų spragomis. Politikai tik rinkimų išvakarėse apsižiūrėjo, kad verslininkai iš nieko uždirbo 800 mln. litų.

800 mln. litų – tokią sumą elektros tiekimo bendrovės VST akcininkai susižėrė į kišenes. Šie išsimokėti dividendai galėjo būti investuoti, tačiau savininkai pasirinko kitą kelią, tiesa, teisėtą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), sumaniusi keisti Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių ribų nustatymo metodiką ir prakalbusi apie iki tol galiojusią ydingą praktiką, sulaukė ne politikų palaikymo, o puolimo. Komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, per penkerius metus privati elektros tiekimo bendrovė VST gavo 120 mln. litų natūralaus pelno ir dar 800 mln. litų pelno, kuris nebuvo reguliuojamas, nebuvo įvertintas skaičiuojant elektros perdavimo ir skirstymo kainas, o įmonės akcininkams išmokėtas dividendais. Pasak V.Poderio, galimybės sukaupti tokį neapskaitytą antpelnį atsirado perkainojus turtą. 2003 m. VST ilgalaikio turto vertė buvo apie 700 mln. litų, po privatizavimo jį pervertinus vertė išaugo iki 2,39 mlrd. litų. Taigi padidėjo daugiau nei tris kartus. Skirtumas tarp šių verčių vadinamas perkainojimo rezervu. Pagal buhalterines taisykles iš šio rezervo dalį pinigų kasmet galima pervesti į vadinamąjį nepaskirstytąjį pelną. Jis gali būti investuojamas, kaip padarė Rytų skirstomieji tinklai (RST), arba, kaip padarė VST, išmokamas dividendais. Pasak paties komisijos pirmininko, visi šie veiksmai yra teisėti. Deja, jie neteisingi vartotojų atžvilgiu.

Nors VKEKK specialistai praleido ne vieną dieną, kol išsiaiškino, kaip gimė VST antpelnis, V.Poderys iki šiol negali paaiškinti, kaip VST sukūrė mechanizmą, leidžiantį iš pervertinto turto skirtumo atsiradusius popierinius pinigus išsimokėti grynaisiais.
"Mes ir sakome jiems: ką jūs čia sukūrėte, kad mokate dividendus? Štai čia ir yra ta skylė, "orinė" pelno sukimo mašina. Pabrėžiu: ne pinigų, o pelno gaminimo, nes tai du skirtingi dalykai", – spaudoje cituotas V.Poderys.
Jo teigimu, naujoji metodika apribotų galimybes susikrauti antpelnius. Neoficialiais duomenimis, VST, bandydama išvengti tokių apribojimų, bandė aiškinti, kad pelnas gautas ne iš reguliuojamos veiklos, o iš buhalterinių operacijų. Tačiau juk turtas, kuris buvo pervertinamas, yra reguliuojamos veiklos dalis.

Politiniai ėjimai

V.Poderio žodžiai apie šimtamilijoninius antpelnius pro ausis nepraslydo ir politikams. Seimo frakcija "Tvarka ir teisingumas" nusprendė kreiptis į Prezidentą ir Generalinę prokuratūrą. Prezidento prašoma atleisti komisiją ir jos pirmininką V.Poderį, kurie neva leido VST akcininkams išsimokėti šimtus milijonų neteisėtai sukauptų dividendų.
Frakcijos seniūnas V.Mazuronis piktinosi, kad V.Poderys veiksmų imasi praėjus beveik metams nuo savo darbo komisijoje pradžios, kai dividendai jau išmokėti. Jis komisijos pirmininką kaltina aplaidumu ir neveiklumu.
V.Poderys ankstesniuose interviu yra sakęs, kad iki jo komisijoje dirbę žmonės tikino visus penkerius metus nematę VST kaupiamų antpelnių. Jis sutinka, kad prieš rinkimus šis triukšmas gali atrodyti įtartinai. Tačiau praėjusį rugsėjį komisija pradėjo dirbti išties sunkiomis sąlygomis. Pirmiausia reikėjo skubiai baigti keisti gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką, vėliau, įsigaliojus naujajam Šilumos ūkio įstatymui, šilumos kainų skaičiavimo metodiką. "Tik šį pavasarį ėmėmės elektros. Tuomet ir pradėjo šitie dalykai lįsti į dienos šviesą", – anksčiau yra sakęs V.Poderys.
Prokuratūros Seimo nariai prašo išsiaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis sudarė galimybę sukaupti antpelnį vienai įmonei. "Per tyrimą taip pat prašome nustatyti, ar visi šios įmonės veiksmai buvo teisėti, ar visos valstybės institucijos, tarp jų ir Valstybinė kainų ir Konkurencijos komisijos, deramai atliko savo pareigas", – kalbėjo V.Mazuronis.

Apsispręs penktadienį

Bandymas reguliuoti pelną – ne vienintelis metodikos pokytis. VKEKK Seimui yra pateikusi ir Energetikos įstatymo pataisas, kurios taipogi įmonėms apribotų galimybes piktnaudžiauti.
Kainų komisija norėtų spręsti, ar yra pagrįstos dvejų pastarųjų metų elektros tiekimo įmonių investicijos, palyginti jas su faktinėmis nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudomis. Tarkime, nusidėvėjimo sąnaudos sudarė 1 mlrd. litų, o investuota į tinklą 500 mln. litų. Kiek neinvestuota, tiek komisija ir siūlytų mažinti elektros tarifą.
Dėl Energetikos įstatymo spragų anksčiau komisija buvo priversta patvirtinti tokias viršutines elektros kainų ribas, kurios skirstomųjų tinklų įmonėms – VST ar RST – leidžia elektrą pabranginti 8 centais. Komisijos manymu, ši riba nepagrįstai didelė ir susidaro dėl pervertinto turto. Todėl komisija keisdama metodiką siekia viršutinę ribą sumažinti iki dabartinės kainos.
Taip pat VKEKK nori, kad su ja būtų derinamos įmonių investicijas, o investicijų ir sistemų plėtros planų įvykdymo ataskaitos būtų pateikiamos su viršutinių kainų ribų koregavimo projektu. Koreguodama paslaugų kainų viršutines ribas Kainų komisija įvertintų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą ir joms panaudotų lėšų kilmę.

Grasina atomine

Elektros tiekimo įmonės piktinasi, kad komisijos siūlomos pataisos neleistų sukaupti pakankamai lėšų įgyvendinti didelius projektus, pavyzdžiui, statyti naująją atominę elektrinę. Tačiau tokios kalbos mažų mažiausiai atrodo keistos. Suprantama, kad naujos atominės statybų išlaidos bus įskaičiuojamos į būsimą elektros, kurią ji ir gamins, tarifą, tačiau ne į esamą.
Tačiau komisijai pasiekti šių tikslų nėra lengva. Aukščiausi Ūkio ministerijos vadovai neskuba pritarti komisijos iniciatyvai užlopyti Energetikos įstatymo skyles ir sako, kad nauja metodika gali būti patvirtinta tik pakeitus įstatymą. Žinant, kokius pelnus jis leidžia susižerti energetikos įmonėms, be to, atsiradus spaudimui dėl būsimų energetikos projektų vykdymo, kyla nemažai abejonių, ar Seimo nariai ryšis prieš rinkimus padaryti bent vieną tikrai gerą darbą rinkėjams.
Premjeras Gediminas Kirkilas, paklaustas dėl VST sukauptų antpelnių, pareiškė, kad ne tik VST, bet ir kitos įmonės bando pasinaudoti įstatymų spragomis. O tokių komisijų kaip VKEKK ar Konkurencijos taryba darbas – teikti reikalingas įstatymų pataisas.
V.Mazuronis, besipiktinantis antpelniais ir neva aplaidžiai dirbančiais komisijų darbuotojais, nėra net susipažinęs su VKEKK teikiamomis Energetikos įstatymo pataisomis.

Kaip nupirkome VST "NDX energijai"

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, naujomis spalvomis nušvinta sena VST privatizavimo istorija. Už kontrolinį akcijų paketą "NDX energija" valstybei sumokėjo 539,8 mln. litų. Vėliau, vien tik pervertinus turtą, "NDX energijos" akcininkai išsimokėjo 800 mln. litų dividendų.
Be to, iškart po privatizavimo pakeitus VST akcijų ir įstatinio kapitalo vertę tinklų bendrovė savo akcininkams turėjo išmokėti susidariusį daugiau nei 400 mln. litų skirtumą. Vietoje šių pinigų "NDX energija" VST perdavė anksčiau bankų suteiktą daugiau nei 389 mln. litų paskolą, už kurią ir buvo perkama elektros tinklų bendrovė.
Be to, 800 mln. litų pelnas, V.Poderio skambiai pavadintas "oriniu", padėjo VST gauti visai ne orines "Leo LT" akcijas. "NDX energija" ne tik sumaniai privatizavo VST, neišleisdama tam nė lito ir užsidirbdama mažiausiai 800 mln. litų, bet ir sugebėjo užsitikrinti mažiausiai dar beveik 3 mlrd. litų pajamų, kai valstybei ar kitam investuotojui galės parduoti "Leo LT" akcijas.
Beje, apribojimai parduoti akcijas "NDX energijai" galioja iki 2015 m. "Atominė elektrinė gali būti pradėta statyti anksčiausiai 2015 m. Normaliai pastatyti atominę elektrinę reikia 5–7 metų", – sakė naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą vakar pristatęs Suomijos koncerno "Poyry Energy" projekto vadovas Thomas Bonnas.
Taigi idealiu atveju naują atominę Lietuvoje turėsime apie 2020-uosius, o "NDX energija" iš atominės elektrinės projekto gali pasitraukti kur anksčiau anksčiau. Žinoma, ne tuščiomis rankomis.