Šliaužiantys Gedimino pilies kalno šlaitai kelia grėsmę ne tik kalnui, bet ir pačiam šalies simboliui. Saugant turistus uždarytas į pilį vedantis takas, tačiau avarinės būklės statinio priežiūros purtosi visi kas tik gali.

Kovo pradžioje Gedimino kalno šlaite atsirado nuošliauža. Tačiau ji gali būti ne vienintelė. Specialistai įspėja, kad šlaite skylanti žemė ir išlinkę medžiai liudija artėjančią dar vieną nuošliaužą, pakenksiančią ne tik kalnui, bet ir pilies kompleksui. „Dėl neišspręstos drenažo ir kanalizacijos problemos kalno šlaite formuojasi nuošliaužos. Pats šlaitas turi būti skubiai tvirtinamas horizontaliais poliais, nes esamų skaičius nepakankamas. Tačiau dabar šis klausimas paliktas. Dėl slenkančių šlaitų sutrūkinėjo ir Aukštutinės pilies sienos. Plika akimi matyti plyšiai“, – tvirtino Lietuvos geo-logijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Atsakomybės kratosi visi

Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius Renaldas Augustinavičius tvirtino, jog Vilniaus apskrities administracija įpareigota sudaryti komisiją, kuri pateiktų savo išvadas. Komisijai pateikus išvadas, kitų metų biudžete turėtų būti numatyta lėšų ir pradėtas remontas.
„Bet kuriuo atveju apskritis yra atsakinga už statinį. Ji gali sudaryti komisiją ir remontuoti savo lėšomis, o kitąmet išlaidas kompensuotume“, – patarimus, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją, dalijo R.Augustinavičius.
„Kas yra statinys?“ – į šį pareiškimą atkirto Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Januška. Jo teigimu, nuošliauža – ne statinys. „Jie nori komisijos net neperskaitę statybos techninio reglamento. Komisiją sudarome tik tuomet, kai statinys remontuojamas, rekonstruojamas ar statomas. Nė vieno šių punktų susidariusi padėtis neatitinka. Tegul tvarko Pilių rezervato direkcija, jie yra valdytojai. Jiems tai ne kartą sakiau“, – piktinosi V.Januška.
Pilių rezervato direkcija tvirtina be detalesnių geologinių tyrimų negalinti imtis veiksmų. Lietuvos geologų tarnyba pasirengusi padėti, tačiau tik tuomet, kai gaus kvietimą. „Dalyvaujame kaip ekspertai. Jeigu bus sudaryta komisija, įeisime į jos sudėtį ir pateiksime išvadas. Šiuo metu nieko galutinai negalima teigti. Kiekvienas atvejis individualus, čia reikia detalaus tyrimo, kruopštaus plano, ir kuo skubiau“, – susirūpinimą kalno likimu reiškė J.Satkūnas.

Tegul tvarko Vyriausybė

Šiuo metu Gedimino pilies kalno žemė iš tiesų priklauso Vilniaus apskričiai. Patikėjimo teise ji turėjo būti perduota rezervatui, bet iki šiol tai nesutvarkyta. Teoriškai apskrities viršininko administracija turėtų būti atsakinga už teritorijos finansavimą ir tvarkymą, bet praktiškai to nedaro.
„Esmė tokia, jog ten nesuformuoti sklypai. Aukštutinė pilis priklauso Nacionaliniam muziejui.
Jie turi kurti komisiją, užtikrinti jos funkcionavimą. Už paminklotvarką atsako kultūros ministras. Vyriausybė lėšų skirs. Ji vadovaujasi tuo, kad žemės dar nesuformuotos. Žemė yra apskrities, bet kalnas tai ne žemė. O kalnas yra kalnas“, – išvedžiojo V.Januška.
R.Augustinavičius patikino, jog tikslių reikalavimų, per kiek laiko turi būti sudaryta komisija, nėra. Svarbu, kad pilis nenugriūtų. O kad pilis nenugrius, įsitikinę visi kalbėjusieji. „Tai juk Gedimino kalnas, Lietuvos simbolis. Tik vieną tokį turime“, – kartojo ir A.Jarukaitienė, ir V.Januška, ir R.Augustinavičius.