Leonas Somovas ir Tomas Petrikis suvienijo kūrybines idėjas, įrodydami, kad meno raiškos objektu gali tapti net miesto dalis – sostinės senamiestyje įsikūręs Paupys.

„Meno ir jo objektų sankirtos yra begalinės, bet Paupys per šimtmečius sukaupė tokį unikalių savybių rinkinį, kad, tiesą pasakius, man net keista, kodėl iki šiol jam niekas neparašė jokio ryškesnio kūrinio“, – stebisi klasikinę „Paupio ritmų“ versiją sukūręs T. Petrikis. Jo natas per istorijos vingius vilnijančia muzika įrašų studijoje pavertė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, o šiuolaikinė interpretacija gimsta L. Somovo kūryboje.

„Turėjau labai didelį vidinį norą įgyvendinti kažką naujo. O pasistengti įgarsinti dalį Vilniaus senamiesčio – tikrai naujas dalykas ir labai įdomi patirtis“, – sako L. Somovas.

Kompozitoriaus ir atlikėjo teigimu, senamiesčio susiliejimas su gamta jam natūraliai primena klasikinės ir elektroninės muzikos samplaiką.

„Kai ieškau įkvėpimo, mėgstu pasivaikščioti po mišką ar miestą. Aš pats gyvenu labai panašioje vietoje, kur yra ir miesto centras, ir tuo pačiu gamta arti. Man asmeniškai tai labai svarbu: būti miesto dalimi, bet ir jausti gamtą, kuri yra šalia. Kai mes kalbame apie Paupį, sakyčiau, kad tai yra labai panašu: į vieną pusę – medžiai ir upė, o į kitą – senamiestis. Čia – puikus gamtos derinys su miestu, sakyčiau, toks miksas, kaip klasikinė muzika su elektronine“, – vaizdžiai lygina L. Somovas.

Įkvėpimo kūrybai ištakos – spalvinga Paupio istorija

Sostinės senamiestyje greta Vilnelės savo istorijos šimtmečius skaičiuojanti miesto dalis turtinga įvairialype praeitimi. Paupys nuo seno buvo žinomas ir kaip miestiečių poilsio vieta, traukusi savo vilomis, parkais su kūdromis, ir kaip amatininkų, išnaudojusių palankias gamtines sąlygas savo darbams, rajonas.

Turėjau labai didelį vidinį norą įgyvendinti kažką naujo. O pasistengti įgarsinti dalį Vilniaus senamiesčio – tikrai naujas dalykas ir labai įdomi patirtis.

Jame dirbo odininkai, malūnininkai, lentpjūvės, buvo gaminamos įvairiausios medžiagos – nuo parako iki popieriaus. Greta veikė smuklės, arbatinės, kepyklos ir skalbyklos – rajonas visuomet buvo kupinas miestietiško bruzdesio gamtos apsuptyje.

„Praeitame šimtmetyje Paupys virto vienpuse pramonine vieta, stagnavusia sovietmečio pabaigoje ir atgimstančia dabartiniais metais. Dabar, versdamas naują istorijos puslapį, Paupys grįžta prie savo ištakų – gamtos supamo miestiečių traukos centro, kuriame malūnus keičia modernūs būstai, arbatines – gastronomijos turgus, smukles – šiuolaikiškos darbo erdvės. Norėdami užfiksuoti Paupio istoriją ir naujausius pokyčius muzikoje, pakvietėme žinomus kūrėjus savaip interpretuoti ją“, – pasakoja Akvilė Liaudanskienė, istorinį rajoną atgaivinančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.

Kūriniai suguls į plokšteles

Jau vasarą „Paupio ritmai“ suguls į vinilines plokšteles. Atgimusio Paupio gyventojai, ten besikuriančių biurų darbuotojai, senamiesčio lankytojai klausydamiesi klasikinės ir šiuolaikinės kūrinio versijų galės pojūčiais perbėgti per visą reikšmingos miesto dalies istoriją iki pat šių dienų. L. Somovas sako matantis aiškų vaizdinį, kokia tai turėtų būti muzika ir kokias emocijas ji turėtų kelti.

„Norėčiau, kad tas įrašas būtų malonus ausims. Kad jame nebūtų daug eksperimentų ar technikos galimybių demonstravimo, o tiesiog toks garso takelis, kurio savo namuose, biure, kavinėje ar sėdėdamas su ausinuku ant Vilnelės kranto klausytumeisi su malonumu. Pats įsivaizduoju, sėdėčiau ant sofos, paleisčiau įrašą plokštelėje ir klausyčiau“, – šypsosi kompozitorius.

L. Somovas atskleidžia, kad projektas jį iškart patraukė ir dėl iššūkių bei galimybės dirbti dideliame kolektyve, kurti kartu su kitais patyrusiais muzikantais.

„Man labai patinka, kai dirba didelė žmonių komanda. Man patinka ir motyvuoja dirbti su žmonėmis, kurie yra geresni už mane. Jie mane įkvepia ir skatina pasitempti, būti geresniam, todėl tokių patirčių labai ieškau. Nesinori likti pastovioje patogioje pozicijoje, nes, manau, kad taip žmogus nebetobulėja. Dėl to mane šis projektas žavi ir aš labai nuoširdžiai jame dirbu. Man pačiam patinka ši muzika, galvoju, kad pavyks toks labai kinematografiškas garsas. Manau, kad turėsime tikrai labai gražų bendrą darbą“, – įsitikinęs kūrėjas.

Kaip gimsta naujasis kūrinys, galite pamatyti čia: