Anot VU pranešimo, ilgai manyta, kad ši freska neišliko, jos nerasta ir anksčiau atliekant tyrimus.

Atrastoji freska puoš salės lubų plafoną. Vienintelis dokumentas, kuriame minima ši freska, yra Vilniaus universiteto 1773–1774 metų liustracijos aktas. Jame užsimenama, kad koplyčios plafone pavaizduotas šv. Stanislovas Kostka – novicijų, mokinių ir studentų globėjas.

Šiuo metu atidengta tik nedidelė dalis visos freskos, vyksta sieninės tapybos tyrimai. Taip pat atliekami freskos ir vėlesnių uždažymo sluoksnių cheminiai tyrimai.

Tai labai vertingas ir gana retas Lietuvoje sieninės tapybos kūrinys.

Restauratoriai teigia, kad atidengti freską sudėtinga, nes ji padengta keliais dažų sluoksniais, tačiau neabejojama, kad pavyks atskleisti ją visą ir restauruoti.

„Nežinome, kiek tai užims laiko – dažų sluoksnis labai kietas. Tačiau jau matome, kad baroko stiliaus freska tapyta profesionalaus menininko, puikiai išsilaikiusi, nes atlikta al fresco technika – tapyta ant šlapio tinko, todėl tvirta ir ilgaamžė. Tai labai vertingas ir gana retas Lietuvoje sieninės tapybos kūrinys, – sakė restauravimo įmonės vadovas Aidonas Valkiūnas. – (...) Manome, kad freska nutapyta pagal žymaus italų tapytojo Antonio Balestros (1666–1740) paveikslą „Šv. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ir šventaisiais“. Šis altorinis paveikslas buvo nutapytas Trijų Jėzuitų koplyčios altoriui Venecijos Santa Maria Assunta bažnyčioje,“

XIX amžiaus pradžioje dabartinėje J.Lelevelio salėje buvo Tapybos katedros piešimo studija, o uždarius universitetą – Valstybinis archyvas. Nuo 1920 metų salė priklausė bibliotekai, 1929 metais į ją perkelta J.Lelevelio knygų ir atlasų kolekcija. Tuomet šią salę restauravo dailininkas Jurgis Hopenas, jau tada iš senosios jėzuitų koplyčios tebuvo likę keletas puošybos fragmentų.