- Tomas Ivanauskas, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
-
Parodos: eiti ar neiti – menotyrininko įžvalgos
„Roko rifai: muzika sovietmečiu 1960–1990“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41). Paroda veiks iki 2023 08 01.
Muzika – tarsi oras, tarsi deguonis, kuriuo mes visi kvėpuojame. Muzika nepaiso jokių sienų, suvaržymų, cenzūrų. Kaip sako išmintingi žmonės, muzika atneša dangų į žemę. Muzika sukelia revoliucijas, nuverčia režimus. Būtent muzikos labiausiai bijo diktatūros, nes jos kontroliuoti yra neįmanoma. Augę sovietmečiu (man teko tik dvylika metų šio „gėrio) žino, kokiais būdais sklido muzika, jos įrašai ir kokią įtaką jie darė. Tai buvo taip trokštamos laisvės gurkšniai. Kai kurie tais gurkšniais paspringdavo, nes ne viskas prasprūsdavo pro sovietinės cenzūros filtrus, tačiau muzika nešė viltį, o viltis yra paskutinis dalykas, ką žmoguje gali nužudyti.
Tikriausiai nedaugelis žino, kad R. Kalanta grojo gitara, gana gerai, kiek tai buvo įmanoma tuo metu, buvo susipažinęs su vakarietiška muzika.
Praeitais metais buvo minima Romo Kalantos susideginimo 50-ies metų sukaktis. Tikriausiai nedaugelis žino, kad R. Kalanta grojo gitara, gana gerai, kiek tai buvo įmanoma tuo metu, buvo susipažinęs su vakarietiška muzika. Nenuostabu, kad po jo susideginimo režimas smarkiai sugriežtino jaunimo kontrolę ir pirmiausia uždraudė kai kurias populiarias muzikos grupes.
Apie tai ir dar daugiau yra ši puiki paroda. Turtinga savo turiniu, informatyvi ir interaktyvi. Gal tik gaila, kad KGB archyvo dokumentai neišversti į lietuvių kalbą, nes šių laikų jaunimas neskaito rusiškai, o būtent jiems ir būtų labai naudinga sužinoti, kokiomis sąlygomis gyveno jų tėvai. Beje, prieš einant į parodą, labai rekomenduoju paklausyti Domanto Razausko radijo laidą „Pakartot“, kurioje – pokalbis su vienu šios parodos kuratorių Povilu Girdeniu.
Linas Jusionis. „Horizonto kilpa“, galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39). Paroda veiks iki 2023 04 14.
Linas Jusionis, kaip visada, ištikimas savo minimalistinei estetikai. Jo darbai švarūs, abstraktūs, meditatyvūs, į juos tiesiog gera žiūrėti. Bežiūrint galima kai ką ir daugiau įžvelgti – švelniai, raminamai krintančią šviesą, o kai kur ir tamsą, bet ne baugią, o paslaptingą. Geras menas tuo ir geras, kad kiekvienas jame įžiūrės save, tai, kas jį jaudina ar jam aktualu. L. Jusionio paveiksluose vieni matys teniso aikštelę ar vonios plyteles, o kiti – tiesiog geometrines figūras, sulaužytą horizonto liniją. Pavadinimas „Horizonto kilpa“ suponuoja ir filosofinę, metafizinę erdvę. Tai, kas yra už mūsų fizinės regos ribų ir patiriama tik jausmine rega. Ateikite ir patirkite.
Ž. Kempino įamžinti portretai parodoje atgyja, jų negyvos akys stebi ir stebi mus.
Žilvinas Kempinas „Portretai-fosilijos 2023“, MO (Pylimo g. 17). Paroda veiks iki 2023 08 06.
Pirmuosius portretus-fosilijas Žilvinas Kempinas sukūrė dar 1996 m. Projektas tęsiamas po 27 metų. Skaičius 27 yra magiškas kultūros pasaulyje. Jonas Mekas į Lietuvą iš Niujorko grįžo po 27 metų. Visi tikriausiai žinote garsųjį „27-erių klubą“, kuris sujungė 27-erių metų Anapilin išėjusius menininkus: Brianą Jonesą, Jimą Morrisoną, Jimį Hendrixą, Kurtą Cobainą, Janis Joplin, Jeaną Michelį Basquiat’ą ir kt. Kažkas yra bendro tarp mirusių menininkų ir Ž. Kempino portretų. Ir tie, ir tie yra virtę fosilijomis, palikę savo atspaudus laiko geologiniuose sluoksniuose. Mūsų veidas – įdomus dalykas. Mes niekada jo nematome tokio, koks jis iš tiesų yra. Gal tik fotografija sugeba jį užfiksuoti, tačiau dažnai negalime į save nuotraukose žiūrėti, nes nepatinkame patys sau. Žmonės nuo seniausių laikų norėjo įamžinti savo veidą – senovės graikų ir romėnų žymių žmonių pomirtinės kaukės, Agamemnono, Tutanchamono atvaizdai. Daugelis dailininkų tapydavo portretus ir autoportretus, kad įamžintų save ir kitus, kad užfiksuotų akimirką, įrašytų save į laiko portretų galeriją. Nenuostabu, kad ir mes daromės asmenukes.
Ž. Kempino įamžinti portretai parodoje atgyja, jų negyvos akys stebi ir stebi mus. Keistas jausmas – žmonės dar gyvi, tačiau atrodo, tarsi žiūrėtų į mus iš kažkur anapus. Paroda papildyta vaizdo įrašais, parodančiais įkaukinimo procesą, todėl linkiu visiems malonaus ir turiningo laiko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacų giminės palikimas: LDK didybės aidai
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda atverčia vienos seniausių, įtakingiausių ir turtingiausių didikų giminių Lietuvoje – Pacų istorijos puslapius. ...
-
Vilniuje koncertuos superžvaigždė R. Keatingas
Airių muzikos superžvaigždė Ronanas Keatingas pirmą kartą pasirodys Baltijos šalyse. Dvylika albumų išleidęs ir daugiau nei 20 mln. įrašų visame pasaulyje pardavęs atlikėjas vienintelį savo pasirodymą surengs birželio 13 die...
-
Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...
-
Gimtadienį penktadienį švęsiantis V. Landsbergis: reiktų žmogų skatinti būti „pramaniūgu“20
Trečiadienio vakarą sostinėje, festivalyje „Vilnius Jazz“, buvo pristatytas Lietuvos perkusininko, kompozitoriaus Vladimiro Tarasovo ir profesoriaus Vytauto Landsbergio albumas „post fluxiniai žaidimai: Tarasovas plaukioja, Landsbergis la...
-
Vilniuje prasideda Baltijos Asamblėja: bus teikiami apdovanojimai3
Vilniuje ketvirtadienį prasideda Baltijos Asamblėjos (BA) 43-ioji sesija ir 30-oji Baltijos Taryba, bus teikiami apdovanojimai už darbą literatūros, meno ir mokslo srityse. ...
-
Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nugalėtojas galės pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus
Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nugalėtojas galės pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus. ...
-
Vilniuje vyks fantastinių idėjų ir kūrybos festivalis „Lituanicon“
Vilniuje šeštadienį vyks 35-asis fantastinių idėjų ir kūrybos festivalis „Lituanicon“. ...
-
Dingusia laikyta istorinė vertybė iš Zapyškio – Valdovų rūmuose2
Valdovų rūmų rinkinius papildė XVII a. Lietuvoje sukurtas liturginis indas, primenantis vietos auksakalių meistrystę, didikų Masalskių ir Jasinskių giminių veiklą. Tačiau kūrinio istorija kol kas atskleista tik iš dalies – ekspertams ...
-
Kompozitoriui svarbu ir savitumas, ir ieškojimai2
Savąjį 90-metį kompozitorius Feliksas Bajoras pasitinka aktyviai – redaguodamas senus, kurdamas naujus kūrinius. Menininkas neslepia: šalyje stinga dėmesio muzikai, muzikos kritikos, kuri nubrėžtų kryptį ateičiai. „Atrodo, kad visa...
-
M. Tamošaitis: Antikos mąstytojų įvairovė atveria mūsų mąstymą
Visą spalio mėnesį jaunasis vilnietis bus skaitantis. Ir ne bet ką, o antikinę literatūrą. VAGOS grupė, Klasikų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybė yra tos suinteresuotos pusės, kurioms maga jauną vilnietį pamatyti skaitantį klasiką. ...