Bendrame archajiškame projekte atsidūrę aktorius Valentinas Krulikovskis, dainininkė Rasa Serra, šokėjai Dainius Biskis ir Sandra Muningytė – Domingo prisipažįsta, kad šis kartas – ypatingas ne tik retai įkūnijamais vaidmenimis, bet ir asmeniniais atradimais. Misterijoje „Dievai ir žmonės“ atlikėjai pranoksta save: tai nė iš tolo neprimena kitų jiems būdingų sceninių patirčių.

Groti dambreliu buvo tik hobis

V. Krulikovskį paprastai atpažįstame kino, televizijos ekranuose ar Lietuvos rusų dramos teatre. Tačiau dauguma gerbėjų nustebtų, išgirdę unikalius ir neįprastus aktoriaus sugebėjimus – gomurinį dainavimą bei grojimą dambreliu, vienu seniausių muzikos instrumentų pasaulyje.

Toks jausmas, kad užkulisiuose irgi vyksta apeigos, ir apskritai atsiduriame ne spektaklyje, o tikrose praeities apeigose.

„Taip jau nutiko, kad misterijoje hobis susijungė su tiesioginiu darbu. Mes su kolega Viačeslavu Lukjanovu jau seniai grojame dambreliais ar kitais archajiškais instrumentais, dalyvaujame įvairiuose festivaliuose, kurie susiję su tautiniais dalykais, buvome Latvijoje, Vokietijoje. Bet misterijos „Dievai ir žmonės“ scenoje turbūt pirmą kartą profesionaliai tai parodome, apjungiame su šokiais ir teatru. Tuo šis projektas ir brangus, pavykęs, vertinu jo gilumą ir išgyvenimus, kurių taip lengvai nenupasakosi“, – pasakoja V. Krulikovskis.

L. Juzėno nuotr.

Auksiniu scenos kryžiumi nominuotas aktorius, „Sidabrinės gervės“ laureatas taip įsijaučia į valstybinio ansamblio „Lietuva“ spektaklį, jog nebeskiria ribos tarp scenos ir užkulisių.

„Misterija taip įtraukia, tarytum visur ir visada joje dalyvautum. Toks jausmas, kad užkulisiuose irgi vyksta apeigos, ir apskritai atsiduriame ne spektaklyje, o tikrose praeities apeigose. Tikiuosi taip jaučiasi ir žiūrovai, keletą scenų net pats stebiu, nepraleidžiu. Matosi, jog ansamblio kolektyvas dirba profesionaliai, sustyguotai, patys tuo mėgaujasi ir dar sugeba papirkti, nustebinti publiką“, – įspūdžiais dalijasi V. Krulikovskis. Aktorius jau ne pirmą kartą susiduria su ansambliu „Lietuva“: jis karts nuo karto su dambreliu prisijungia dainų šventėse.

Jaudinantis motinos vaidmuo

Dainininkė R. Serra – kitas svečias misterijoje, tiesa, kiek ilgiau bendradarbiaujantis su ansambliu. Nors pasaulinį pripažinimą pelniusi folkloro ir džiazo atlikėja visuomet stebina unikaliomis kūrinių interpretacijomis, „Dievai ir žmonės“ jai tapo ne tik muzikiniu projektu.

„Daugelyje scenų esu ne konkretus personažas, bet folklorinis balsas kartu su kitais folkloro atlikėjais. Tačiau kai išeinu į sceną kaip motina, dainuojanti lopšinę, stebiu, kaip užauga vaikas, o vėliau, dainuodama tą pačią lopšinę, jau apraudu žuvusį kare sūnų. Tai tikrai jaudinančios, sukrečiančios scenos“, – atvirauja R. Serra.

Asmeninio archyvo nuotr.

Stipraus vokalo savininkė net neabejoja, kad šiuo muzikos ir šokio spektakliu prisiliečiama prie pačių giliausių ir protėvių laikus siekiančių vertybių.

„Kai misterijos scenarijus pateko į mano rankas, perskaičiusi supratau, kad bus kažkas nepaprasto ne tik idėjos, bet ir paties žanro prasme. To Lietuvoje apskritai dar nebuvo. Misterija labai stipriais vizualiniais ir girdimais aspektais tarsi supurto žiūrovą, priverčia atsigręžti į tikrąsias, visiems užmirštas vertybes“, – tikina R. Serra.

Flamenko – ne tik aistringas sijonas

Stereotipiškai vis dar gaji ta nuostata, kad flamenko yra tik aistringas raudonas sijonas, tačiau šis menas savyje talpina kur kas daugiau ir jo technika be galo išraiškinga.

Flamenko stiliaus elementai – mažiausiai tikėtinas, bet kartu ir labiausiai stulbinantis sprendimas baltų spektaklyje. Bene ryškiausia misterijos veikėja S. Muningytė (dar vadinama Sandra Domingo), „Flamenko šokio teatro“ įkūrėja, šokėja ir choreografė įsitikinusi, jog flamenko lygiai taip pat gali kalbėti įvairiomis temomis.

„Turint omenyje, kad dažniausiai scenoje atlieku flamenko, dalyvavimas šiame projekte man yra skirtinga ir itin įdomi patirtis. Šiuo atveju reikėjo save atrasti iš naujo, atsižvelgti į režisierės viziją, bendrą kūrinio koncepciją, muziką ir, žinoma, į kostiumo galimybes, kuris itin mane papildo (šypsosi). Tad deivės Gabijos scenai naudojama ir flamenko rankų technika, ir šiuolaikinio šokio elementai. Stereotipiškai vis dar gaji ta nuostata, kad flamenko yra tik aistringas raudonas sijonas, tačiau šis menas savyje talpina kur kas daugiau ir jo technika be galo išraiškinga“, – teigia S. Muningytė-Domingo.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tarp Vilniaus ir Madrido gastroliuojanti profesionali šokėja dar žinoma dėl tokių šokio spektaklių kaip „Karmen: jei Dievas būtų moteris“ ir „Fiesta: valgyk, melskis ir mylėk“.

Finaliniam šokiui – griežtas fizinis pasirengimas

Ypatinga misterijos scena atitenka dar vienam kviestiniam šokėjui D. Biskiui. Jo sūnaus mūšyje vaidmuo neįsivaizduojamas be išskirtinio pasiruošimo.

„Finalinis kario šokis reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo, dėl to laikausi griežto treniruočių bei mitybos režimo. Numeris gana ilgas ir reikalaujantis ištvermės, bet tas man pačiam ir padeda kurti vidinę charakterio emociją. Karys mūšyje kovoja iki paskutinio atodūsio netausodamas jėgų, taip ir aš kaip šokėjas, atlikdamas numerį iki galo netausoju savo jėgų, kol jų galiausiai išties nelieka. Mirk arba gyvenk“, – sako D. Biskis. Šokėjas sutinkamas tarptautiniuose ir pasauliniuose šokių čempionatuose, šiuolaikinių šokių pastatymuose arba spektakliuose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Meditatyvūs garsai, ritualai, daugiasluoksnės projekcijos ir žiniuoniški garsai – tai tik dalis to, ką valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai sukūrė kartu su kviestiniais muzikos, šokio ir teatro atlikėjais.

Šiemet misterija „Dievai ir žmonės“ paskutinį kartą bus rodoma gruodžio 6 d. Vilniuje „COZY By Siemens arena“.