Kaip BNS informavo centras, arklidę planuojama baigti tvarkyti iki gruodžio vidurio.

Šie darbai kainuos 66,23 tūkst. eurų, iš jų 46 tūkst. eurų sudaro valstybės biudžeto, o 20 tūkst. eurų – valdytojo lėšos. Dvaras priklauso viešajai įstaigai „Europos parkas“.

Pasak Liubavo dvaro sodybos muziejaus kūrėjo Gintaro Karoso, kol kas tiksliai nenuspręsta, kam bus pritaikytas šis pastas – muziejaus ekspozicijai ar eksponatams saugoti.

Liubavo dvaro sodybai taip pat priklauso pagrindinis namas, vandens malūnas, oranžerija, svirnas, tvartas, kluonas, ledainė, ūkinis pastatas. Dalis jų jau sutvarkyti ir pritaikyti muziejui. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį restauruota dvaro sodybos angelo skulptūra, vandens malūnas.

Tvarkant arklidės pastatą restauruotas akmenų mūras, suformuotos langų ir durų angos, sutvarkytos medinės konstrukcijos, stogas. Pastato viduje įrengtos lubos, laiptai į palėpę.

Problema, kad anksčiau daugeliui dvaruose esančių pastatų tvarkyti, perstatyti nereikėjo leidimų, tad šie faktai niekur nebuvo fiksuoti.

Kultūros infrastruktūros centro duomenimis, atlikti tyrimai leido sužinoti, kaip pastatas atrodė anksčiau. Pavyzdžiui, atliekant archeologinius kasinėjimus, rasta olandiškų čerpių duženų, atskleidusių, kokia buvo originali stogo danga.

„Aš pats esu vienas Liubavo dvaro tyrėjų ir labai džiaugiuosi, kad prieš keliolika metų dar pavyko atrasti žmonių, kurie gyveno jame ir galėjo papasakoti, kaip viskas atrodė. Problema, kad anksčiau daugeliui dvaruose esančių pastatų tvarkyti, perstatyti nereikėjo leidimų, tad šie faktai niekur nebuvo fiksuoti. Dabar norėdami atkurti autentišką jų vaizdą turime remtis įvairiais šaltiniais“, – sakė G. Karosas.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus, pirmas žinomas jo savininkas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas Albertas Goštautas.