Dauguma – iš Kinijos

Senajame žemyne vienas po kito atsidaro nauji automobilių salonai, ant kurių puikuojasi iki šiol nematyti logotipai ir negirdėti vardai: „Lynk & Co“, BYD, „Haval“.

Jau ir Lietuvoje pasirodė KGM, „Ora“, pradėjo vežti „Nio“ modelius, dar šiemet turėtume sulaukti „Wei“ įmonės gaminių. Dauguma šių automobilių – elektriniai, iš Kinijos. Jie pasižymi gerais techniniais duomenimis ir gausia įranga už patrauklią kainą.

Antai „Nio ET5“ kainuoja 62 tūkst. eurų, turi beveik 500 AG elektros motorus ir viena įkrova gali įveikti daugiau nei 450 km.

Lietuvoje neseniai debiutavusi bendrovė „Ora“ siūlo gausiai įrengtą ir daugiau nei 300 km viena įkrova nuvažiuojantį kompaktišką elektrinį hečbeką vos už 25 tūkst. eurų.

Automobilių skelbimų portaluose galima rasti ir daugiau įspūdingų kiniškų elektromobilių už ypač viliojančią kainą.

Kiek kitokia KGM gamintojo situacija: jis – iš Pietų Korėjos, šalia naujų elektrinių krosoverių už itin konkurencingą kainą siūlo ir laiko patikrintus pikapus, SUV su vidaus degimo varikliais, ir didesniu pravažumu nei konkurentai pasižyminčius miesto visureigius. KGM – tik pavadinimą pakeitęs pusės amžiaus istoriją skaičiuojantis „Ssangyong“.

Išstumia: Kinijos gamintojai vis rimčiau lipa ant kulnų korėjiečiams, kurių markė „Ssangyong“ dar prieš keletą metų Didžiojoje Britanijoje buvo įvardyta geresne už prabangiuosius „Porsche“. / Gamintojo nuotr.

„Rolex“ – kitas lygis

Europa išsiskiria itin griežtais taršos ir saugumo reikalavimais, tačiau kinams, pasisėmusiems patirties iš pačių europiečių ir išmokusiems gaminti tvirtesnius kėbulus, niekaip nesisekė su vidaus degimo varikliais: šie būdavo silpni, taršūs ir neefektyvūs.

Europai elektrifikuojantis, situacija stipriai pasikeitė ir kinai entuziastingai puolė šturmuoti Senojo žemyno.

„Dabar labai paklausūs išmanieji laikrodžiai. Juos gali kepti bet kokia technologijų bendrovė, didžiausią darbą kurdami tokį laikrodį atlieka programuotojai. Matome, kad rinkoje daugėja naujų įmonių, tačiau jokia jauna įmonė neprilygo ir neprilygs tokiems mechaninių laikrodžių grandams kaip „Rolex“ ar „Omega“, nes jiems sukurti reikia meistriškumo. Su elektromobiliais panaši situacija: baterijos ir elektros motorai nėra sudėtinga technologija, taigi juos nesunku gaminti naujoms įmonėms“, – aiškino automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kinai su elektros pavara drąsūs, nes tai – jų stichija. Jie šiuo metu pagamina daugiausia baterijų pasaulyje ir jas tiekia kitiems gamintojams. Pasaulio rinkoje dominuojantis kinų baterijų gamintojas CATL nuolat kuria inovacijas. Tai leidžia kiniškiems elektromobiliams stebinti savo techniniais parametrais.

Įtaka: spėjama, kad Kinijos automobilių pramonė ir Vyriausybė finansuoja šimtus tūkstančių nuomonės formuotojų, kurių užduotis – išpopuliarinti vietos gamintojus. / Scanpix nuotr.

Svarbu ne vien variklis

Vis dėlto elektromobilis neapsiriboja elektros pavara.

„Baterijos ir motorai gali būti gana geri, tikėtina, kad ir veiks ilgai, bet yra daugybė dalykų, kurie nepasikeitė nuo benzininių automobilių laikų. Ar jie bus tokie pat geri? Tarkime, saloną galima aptraukti gražiomis medžiagomis, bet ar galima tikėtis vakarietiškos senųjų gamintojų kokybės? Tai būtų naivu. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, neabejoju, kad stipriai startuojantys gamintojai pasivys vakarietišką lygį, tačiau dabar, ypač gyvenant sudėtingo klimato juostoje, įdomu pažiūrėti, kaip tie automobiliai pasirodys“, – svarstė J. Lengvinas.

Specialistams, vertinantiems naujų įmonių gaminius, daugiausia nerimo kelia būtent jų ilgaamžiškumas. Didesni kinų žaidėjai, kaip BYD ar „Great Wall Motors“, žino, kur galima taupyti, o kur – ne, o mažesni gamintojai jau po metų dvejų pradeda rodyti trūkumus.

Pigiau: rinkos naujokai iš Azijos išsiskiria tiek originaliu dizainu, tiek gerokai palankesne kaina nei europiečių. / Scanpix nuotr.

Nuo šalčio ir druskų sugenda elektros sistema, nes ji nebūna pakankamai gerai izoliuota. Kokybė – viena iš priežasčių, kodėl senųjų gamintojų automobiliai brangesni.

Specialistams, vertinantiems naujų įmonių gaminius, daugiausia nerimo kelia jų ilgaamžiškumas.

Korėjiečių KGM turi daugiau patirties, skaičiuoja per 50 metų ir garsėja paprastomis, racionaliai įkainotomis ir patvariomis transporto priemonėmis. 2018-aisiais „Porsche“, aplenkusi „Ssangyong“, Didžiojoje Britanijoje buvo įvardyta didžiausią pasitenkinimą savininkams suteikiančia marke ir pirmiausia – dėl patikimumo.

Be serviso – loterija

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, ar norima markė turi servisų tinklą.

Kas pasirūpins automobiliu garantiniu laikotarpiu? Kas spręs kilusias technines problemas? Jei jas gali išspręsti nepriklausomi specialistai, vis vien lieka klausimas: iš kur gauti detalių įvykus eismo įvykiui?

Prireikus atlikti techninę apžiūrą, „Nio“, BYD ir kitų kinų gamintojų elektromobilius teks vežti toli į Europos vakarus.

„Great Wall Motors“ įmonė „Ora“ Lietuvoje debiutavo su trimis atstovybėmis ir servisais.

Aptarnavimas: ką reikės daryti su kinišku automobiliu, jeigu bankrutavus gamintojui neliks jokio jo palaikymo? / Scanpix nuotr.

KGM turi nuo seno išvystytą servisų tinklą.

Galiausiai, ar nauji prekių ženklai išsilaikys ateityje? Dalis jų pelningi, bet tik Kinijoje, dalis, norėdami išsikovoti vietą po saule, šiuo metu dirba nuostolingai, bet tikisi pelno ateityje.

2013-aisiais „Qoros 3“ buvo pirmas kiniškas automobilis, gavęs 5 žvaigždučių „Euro NCAP“ saugumo įvertinimą, tačiau jo nebeliko. Bankrutavo ir „Land Rover“ kopijas kūręs „Landwind“. Juos keičia nauji kiniški prekių ženklai.

„Naujų markių automobilių pirkimą pavadinčiau loterija. Yra tikimybė, kad kai kurie gamintojai po penkerių ar dešimties metų bankrutuos. Debiutantų bankrotas labiau tikėtinas nei, tarkime, „Mercedes“ ar BMW. Ką tada reikės daryti su kinišku automobiliu, jeigu neliks jokio jo palaikymo?“ – retoriškai klausė J. Lengvinas.