Nėra tokių, kurių neįmanoma išmokyti

Vilniaus vairavimo mokyklos „Autoeksternas“ instruktorius Giedrius Pivoriūnas įsitikinęs, kad išmokti vairuoti gali bet kas, svarbiausia – kuo daugiau praktikuotis. Jo teigimu, pirmą kartą koją pakišti gali stresas, tačiau, jei nesiseka ir toliau, asmuo privalo mokytis, o ne vaikščioti į egzaminus ir tikėtis sėkmės: „Žmonės neišlaiko egzamino, nes jie patys nesupranta, kad dar nemoka vairuoti. Jie mano, kad valstybės nustatytų 30 valandų užtenka ir, įveikę mokyklinį patikrinimą, jie jau gali eiti tiesiai į „Regitrą“. Tačiau dažniausiai taip nėra.“

Pasak instruktoriaus, daug ką lemia pačių mokinių sąmoningumas. Regionuose besimokantieji vairuoti supranta, kad jiems dar reikia pasivažinėti ir didmiesčiuose, nes, tarkime, Ukmergėje ar Ignalinoje „Regitros“ nėra, todėl tų miestų mokiniai perka papildomas važiavimo pamokas. Tačiau, pavyzdžiui, vilniečiai per daug pasitiki savimi ir mano, kad jie jau iškart yra pasiruošę egzaminui.

Iš pirmo karto vairuotojo teises išsilaiko apie 48 proc. žmonių.

„Kai žmogus tik pradeda vairuoti, iš pirmų jo važiavimų galima suprasti, kuriam mokiniui tik [privalomo] kurso neužteks. Būna ir tokių atvejų, kai iš pradžių mokinys vairuoja puikiai, tačiau vėliau jam kažkas atsitinka ir jis nustoja tobulėti. Tada bandau išaiškinti, kad progreso nebėra, reikės pasivažinėti papildomai, tačiau neretai jiems tai kažkodėl sukelia papildomą stresą“, – stebisi instruktorius.

Nenuleisti rankų pataria ir „Regitros“ egzaminuotoju dirbantis Arvydas Jankauskas, kurio teigimu, vairuoti gali visi, o tokių, kuriems sunkiai pavyksta išlaikyti egzaminą, nėra tiek ir daug: „Iš pirmo karto vairuotojo teises išsilaiko apie 48 proc. žmonių. Jei nepavyksta iš pirmo, tuomet dažniausiai egzaminas išlaikomas iš antro ar trečio karto. Yra ir tokių, kurie mėgino daugiau kaip 20 kartų, tačiau tai jau vienetiniai atvejai.“

Būsimiems vairuotojams trūksta supratimo

G. Pivoriūno manymu, vairavimo egzamino nepavyksta išlaikyti dėl trijų priežasčių: per didelio jaudulio, žinių stygiaus, o kartais tiesiog nenusišypso sėkmė.

„Praktinės egzamino dalies iš pirmo karto dažniausiai neišlaiko jauni asmenys, aštuoniolikmečiai, nes jie gyvenime dar neturėjo jokių egzaminų, todėl patiria daug streso. Vyresni žmonės suvokia, kad neišlaikydami jie nukenčia nebent materialiai ir sugaišta šiek tiek laiko. Būna atvejų, kai daug ką lemia ir sėkmės stygius: jei pasitaiko prastas oras ar į gatvę išvažiuoja greitosios pagalbos automobilis, egzaminą laikantieji susijaudina ir padaro nereikalingų klaidų“, – sako vairavimo instruktorius.

Aštuonis kartus praktikos egzaminą išlaikyti mėginusi kaunietė Radvilė Ruzaitė teigia, jog kartais jaudulį sukelia ir patys egzaminuotojai. Ji pastebi, kad, jeigu egzaminuotojas pasitaiko komunikabilus, malonus, tai įtampa sumažėja, tačiau tylūs ir rūstūs egzamino stebėtojai sukelia tik dar didesnę baimę.

„Regitros“ egzaminuotojas A. Jankauskas kaip didžiausią problemą įvardija besimokančiųjų vairuoti nenuovokumą: „Mokyklose būsimieji vairuotojai daugiau mokomi mechaninio automobilio valdymo, tačiau jiems derėtų suprasti, jog jie yra eismo dalyviai ir jiems reikia bendrauti su kitais vairuotojais. Eidami gatve žmonės vienas su kitu nesusiduria, nes jie palaiko akių kontaktą, stebi vienas kito judesius, aplinką – tuo reikia vadovautis ir prie automobilio vairo.“

Psichologė: stresinių situacijų gyvenime išvengti neįmanoma

Dėl patiriamo nerimo prieš vairavimo egzaminą kai kurie žmonės kreipiasi net į psichologus. LRT.lt kalbinta psichologė Eglė Masalskienė mano, jog daug streso patiriantis asmuo neturėtų atsisakyti savo tikslo vien todėl, kad jį pasiekti jam sunku arba tai jam kelia didelę baimę: „Apribodami save mes bloginame savo gyvenimo kokybę (nelaikau egzamino, nes tai kelia stresą, tad geriau renkuosi nevairuoti). Geriau save riboti taip: jeigu turiu greičio baimę – pasirenku nevažiuoti greičiau nei, tarkime, 120 km/val. ir t.t.“

Pasak E. Masalskienės, visiškai išvengti stresinių situacijų neįmanoma, todėl derėtų išmokti įvairių būdų, kaip suvaldyti save jų metu. Visų pirma, labai svarbus minčių keitimas, nes pozityvus mąstymas baimei palankias mintis keičia į racionalesnes. Taip pat dažnai stresą patiriančiam asmeniui reikėtų išmokti dėmesio valdymo pratimų, kurie padeda susikaupti ir susitelkti į atliekamą veiklą, o ne emocijas, tokias kaip nerimas ir baimė dėl galimos nesėkmės.

Instruktorius G. Pivoriūnas taip pat turi vieną patarimą. Jo nuomone, prieš einant į „Regitrą“ geriausiai niekam apie tai neprasitarti: „Didesnę įtampą jaučia tie, kurie eidami į egzaminą apsiskelbia pusei savo feisbuko draugų.“