Kaip skelbia „Delfi“, portalo surinkti duomenys rodo, kad prokuratūra minėtus objektus areštavo spalio 18 d.

Anot portalo, disponavimo teisė apribota I. Trinkūnaitei priklausančiam namui Vilniuje, Rūtų gatvėje, Navickų šeimos dirbtuvėms, esančios Vilniuje, Šilo gatvėje, Pavilnių regioniniame parke, taip pat areštuota ir šeimai priklausanti sklypo dalis ir Vilniaus Senamiestyje, Stanislovo Skapo gatvėje, esantis butas.

I. Trinkūnaitei priklausančio 586,44 kv. metrų ploto namo vertė šių metų pradžioje siekė 746 tūkst. eurų, o Navickų buto  – 313 tūkst. eurų, remdamasis Registrų centro duomenimis skelbia „Delfi“.

Generalinė prokuratūra patvirtino areštavusi įtariamųjų turtą

Tai BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

„Patvirtiname, kad nurodytame ikiteisminiame tyrime įtariamiesiems yra pritaikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai įvairiam jų turimam turtui“, – komentare BNS sakė E. Martinonienė.

Jos teigimu, tokie apribojimai ikiteisminio tyrimo metu yra įprasta praktika, kuria siekiama užtikrinti galimai neteisėtai įgyto turto konfiskavimą bei žalos atlyginimą.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti septyniems asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės M. Navickienės vyrui M. Navickui. Pastarasis paleistas už 100 tūkst. eurų. I. Trinkūnaitė – už 50 tūkst. eurų  užstatus.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

LNK stop kadras, BNS nuotr.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.