- Kristina Kasparavičė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mindaugas Snarskis
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
-
„Vikonda“ gamybos plėtrą planuoja ir užsienyje
Kone ant pirštų galima suskaičiuoti Lietuvos įmones, kurios užgimusios beveik kartu su Nepriklausomybe, sugebėjo ne tik išlikti iki šių dienų, bet ir išaugusios lietuviškus marškinius šiandien yra atpažįstamos kitose šalyse savo kuriamais prekiniais ženklais bei planuoja gamybos plėtrą užsienyje. Tokia šiandien yra ir „Vikonda“ grupė, Kėdainiuose įkurta lygiai prieš tris dešimtmečius. Neseniai jubiliejų atšventusi bendrovė kelia sau ambicingus tikslus. Išlaikydama šeimyniškumo, veržlumo ir atsakingumo identitetą, siekia tarptautiškumo ir modernumo. O tai reiškia ir tai, kad jau netolimoje ateityje Kėdainiuose kuriami produktai bus gaminami ir kitose šalyse.
Lietuviško verslo pranašumas – sprendimų priėmimo greitis
„Vikonda“ grupės generalinis direktorius Mindaugas Snarskis įsitikinęs, kad vienas iš verslo sėkmės pagrindinių elementų yra lankstumas ir sprendimų priėmimo greitis.
„Būtent šios savybės „Vikondai“ padėjo per tris dešimtmečius užimti tvirtas pozicijas rinkoje ir apjungti visą verslų grandinę nuo žemdirbystės iki produktų gamybos ir jų pardavimo. Manau, kad būtent šios savybės išliks svarbiomis ir ateinančius 30 metų. Greita reakcija ir sprendimų priėmimo greitis yra ir didžiausias lietuviško verslo privalumas prieš tarptautines didžiąsias korporacijas.
Ypač dabar, kai mes kalbame apie trumpėjančias tiekimo grandines, galbūt gamybos perkėlimą iš Azijos šalių į Europą, lietuviškas verslas, mano supratimu, turi didelį pranašumą priimant greitus sprendimus, nes jis nėra toks inertiškas kaip didelės tarptautinės korporacijos. Šios turi daug didesnius resursus ir didesnę galią, bet inercija joms trukdo daryti greitus sprendimus.
Europiniu ar pasauliniu mastu mes esame nedideli, bet tas buvimas nedideliu ir suteikia galimybių greičiau reaguoti, priiminėti sprendimus ir laimėti galutiniame rezultate.
Ir aš tai matau kaip galimybę laimėti ne tik „Vikondai“, bet ir visai Lietuvai, kurios užduotis – parodyti save kaip šalį, kuri yra palanki vystyti ir auginti verslą, gamybą. Palanki vieta eiti į Europą ir pasaulį“, – įsitikinęs M. Snarskis.
Kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai
Per tris dešimtmečius „Vikonda“ įveikė ne vieną krizę, tačiau vertindama savo nueitą kelią neįvardija nei sunkiausio laikmečio, nei to, kuris tapo tikru aukso amžiumi, nes, pasak M. Snarskio, kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai: „Galime tik konstatuoti faktą, kad greičio ir adaptatyvumo poreikis dabar dar labiau auga.
Net ir pandemijos atvejis labai aiškiai parodė, kad tai, kas dar prieš dvi savaites buvo toli Kinijoje, dabar jau yra netoli mano durų. Didelis pasaulis staiga susitraukė iki visai mažo.
Ir taip yra visose srityse, ne tik kalbant apie pandemiją, tad greitis ir adaptatyvumas yra vieni iš tų dalykų, kurie ves ne tik verslus, bet ir ateities žmones į priekį.
Esmė paprasta – nepriklausomai nuo to, kur esi, visada turi turėti galimybę žvelgti plačiau ir pritaikyti savo patirtis, gebėti įžvelgti ir priimti alternatyvius sprendimus.“
Dirba ir po kelis dešimtmečius, ir šeimomis
Nors „Vikonda“ ir įvardija veržlumą kaip vieną iš savo pagrindinių bruožų, kuris neatsiejamas nuo drąsos ir greičio, tad turi asociaciją ir su jaunyste, vis tik M. Snarskis nesutinka, kad dabar yra tik jaunų žmonių laikas ir, kad tik jie turi didžiausias perspektyvas greitai besikeičiančiame laikmetyje.
„Veržlumas yra ne mažiau svarbus nei šeimyniškumas, neatsiejamas nuo rūpesčio kitu žmogumi, kurį taip pat įvardijame kaip vieną savo vertybių.
Iš bemaž pusseptinto šimto mūsų darbuotojų 10 procentų įmonės grupėse dirba jau daugiau nei 20 metų. Dar apie 10 procentų yra siejami šeimyninių santykių – vienose įmonėse dirba tėvai, kitose – broliai, seserys, vyrai, žmonos.
Labai džiugina tai, kad baigia užaugti ir naujoji karta – į mūsų įmones ateina dirbti ir jau čia dirbančiųjų vaikai.
Tai mums ypač svarbu ir reikšminga, ir tai suvokiame kaip didžiausią įvertinimą – nė viena mama ar tėtis nelinkės savo vaikui dirbti ten, kur būtų negera“, – sako M. Snarskis.
Veržlumo, patirties ir atsakomybės dermė
Pasak jo, vienas iš „Vikondos“ sėkmės veiksnių ir yra dermė tarp veržlumo, patirties ir atsakomybės.
Ilgamečiai darbuotojai – didelis įmonių turtas, nes vien greičiu ir veržlumu taip pat nieko nelaimėsi – būtina pusiausvyra su patirtimi ir atsakomybe. O ji neatsiejama nuo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir duoto žodžio laikymosi.
„Atsakingumas, „Vikondos“ požiūriu, tai pirmiausia yra duoto žodžio laikymasis. Ir tai yra vienas iš pirmųjų dalykų, kurį išgirdau iš akcininkės, pradėjęs dirbti „Vikondoje“.
Jei davėme žodį, jo laikysimės. Ir tai yra konstanta, padedanti, ne tik kurti ir išlaikyti ilgametes partnerystes, bet ir užsitarnauti kolegų pasitikėjimą.
Versle viskas taip pat kaip ir gyvenime.
Kai būdamas dešimties klausaisi šešiasdešimtmečio išminties, atrodo, kad senelis nesąmones kalba. Kai tos pačios išminties klausaisi būdamas keturiasdešimties, girdi gerokai daugiau prasmės. Daugiau jos užkabini ir supranti.
Todėl versle svarbu rasti pusiausvyrą ir dermę tarp veržlumo ir patirties, kuri vis tik yra susijusi ne su žmogaus amžiumi, o išimtinai su jo proto gebėjimais.
Smegenys taip pat yra raumuo, kuris netreniruojamas nyksta, todėl gebėjimas prisitaikyti iš principo priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo jo noro ir motyvacijos kasdien mokytis ir tobulėti. Todėl dabar yra ne jaunų, o visų žmonių laikas. Tų, kurie geba keistis ir keisti. Tų, kurie myli savo darbą ir yra jam atsidavę. Tų, kurie yra atsakingi.
Kiekvienas laikmetis turi savus pliusus ir perspektyvas“, – įsitikinęs M. Snarskis.
Vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti
„Vikonda“ grupės verslai yra diversifikuoti. Užsiimama ir žemdirbyste, ir ledų, ir konservuotų produktų gamyba, ir prekyba bei kitomis verslo sritimis.
Čia vadovaujamasi jau seniai legendinių verslo grandų Henrio Fordo ir Styvo Jobso įvardintomis tiesomis – vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti.
Vadovaujantis šia patikrinta logika gimsta nauji Kėdainių konservų fabriko produktų ir „Vikedos“ gaminamų ledų skoniai.
„Lietuviai – konservatyvūs. Kad ir kiek bekalbėtume apie maisto inovacijas, naujus skonius ir formas, vis tiek bazinis vartojimo krepšelis išlieka klasikinis.
Pavyzdžiui, DADU vanilinis plombyras nr. 1 ir prieš 20 metų, ir dabar yra populiariausias mūsų gaminys.
Tačiau nepaisant klasikinių skonių svarbos, mums būtina suvokti, jog jei mūsų naujienų pardavimai nuo bendro pardavimo krepšelio sudarys tik 5 procentus, tai reiškia, visas mūsų asortimentas pasikeis tik per 20 metų.
Jei naujienos sudarys 10 procentų, tai mūsų krepšelis turės galimybę pasikeisti per 10 metų.
Ir tai yra būtent tai, kur mes turime investuoti.
Jeigu mes sakome, kad greitis ir tempas didėja, tai vadinasi, ir atvirumas naujovėms didėja. Todėl mes turime aiškiai suvokti horizontą, kad per 10 metų turėtume galimybę pasiūlyti visiškai skirtingą produktų krepšelį tam vartotojui, kurio skonis galbūt jau bus kitoks. Todėl viena iš mūsų siekiamybių – modernumas“, – sako M. Snarskis.
Siekia būti vieni iš pirmųjų, pritaikančių pasiteisinusias inovacijas
Modernumas yra tai, ko siekiama M. Snarskio vadovaujamoje įmonių grupėje, tačiau dar per anksti būtų sakyti, kad „Vikondos“ įmonės yra moderniausios, nes visos jos yra skirtingo išsivystymo lygio ir skirtingos brandos.
„Kai kalbame apie modernumą, dauguma žmonių įsivaizduoja inovacijas, tačiau tai nėra tapatu.
Taip, mūsų gamybinėse įmonėse daug procesų yra automatizuoti, dirba ir robotai, bet mes dar nesame tie, kurie diegiame vien tik naujausias technologijas.
Modernumą mes „Vikondoje“ suprantame kaip siekį būti efektyviais visose savo veiklose.
Ir mes siekiame būti vieni iš pirmųjų, kurie praktikoje pritaiko pasiteisinusias technologines ir socialines inovacijas.
Tai reiškia, kad mes nebūtinai būsime tie, kurie sukursime technologiją, bet turint omeny tai, kad mes esame ir maisto pramonės, ir žemės ūkio versle, keliame sau tikslą visada būti tais, kurie tą pasiteisinusią inovaciją ar technologiją vieni iš pirmųjų pritaiko rinkoje, siekdami efektyvumo. Siekdami užauginti ar sukurti ir pagaminti bei pasiūlyti geriausią produktą, geriausią sprendimą mūsų partneriams ir vartotojams.
Tai yra siekiamybė ir vienos iš mūsų įmonių yra arčiau jos, kitos – toliau, bet visos to siekiančios“, – sako įmonių grupės vadovas.
DADU žinomi net ir JAV
Ne mažiau nei moderni, „Vikonda“ siekia būti ir tarptautiška. Šios įmonių grupės prekių ženklai jau atpažįstami tarptautinėse rinkose.
Neseniai buvo pristatytas užsienyje žinomiausių Lietuvos prekinių ženklų tyrimas. Paaiškėjo, kad DADU ledų prekinis ženklas tapo žinomiausiu lietuviško maisto prekės ženklu JAV. Žinoma, galima pajuokauti, kad prie to prisidėjo ir garsioji Kardashianų šeimynėlė, kuri buvo nufotografuota valdant DADU ledus ir šios nuotraukos apskriejo visą pasaulį.
„Ne ne, Kardashianams už reklamą nemokėjome, – juokiasi M. Snarskis. – Bet tai, kad tokia šeima, kuri gali sau leisti viską, net ir už Atlanto valgo mūsų gaminamus ledus, matyt, rodo, kad kuriame gerą produktą, tenkinantį net ir pasaulinių įžymybių skonį.“
Gamybininkai žvalgosi į užsienį
Būtent DADU ledus gaminanti „Vikondos“ bendrovė „Vikeda“ ir yra labiausiai subrendusi plėtrai tarptautinėse rinkose.
Jau dabar jos produkcijos eksportas sudaro net 70 procentų.
„Tai yra mūsų pirma įmonė, kuri jau žvalgosi į gamybos plėtrą užsienyje.
Dabar dairomės aplinkinėse Baltijos šalyse, Lenkijoje, o perspektyvoje, nors dar ir anksti apie tai kalbėti, galvojame ir apie galimybę atidaryti savo gamybines bazes pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Vokietijoje ir JAV“, – sako M. Snarskis.
Tarptautiškumas neišvengiamas ir vietos įmonėse
Nors šiandien „Vikondos“ įmonės yra ganėtinai homogeniškos, sukoncentravus gamybą Kėdainiuose, jose dirba daugiausiai kėdainiečių, tačiau kasmet čia daugėja ir dirbti atvykstančių iš Kauno, Vilniaus bei kitų šalies miestų. O ateinančio trisdešimtmečio perspektyvoje, neabejotina, čia dirbs ir daug kitų tautybių žmonių.
„Kaip jau minėjau, ateityje per įsigijimus ar per augimą mūsų gamyba plėsis į užsienį. Turėsime galimybių įsigyti fabrikus ar kitas gamybines įmones kitose šalyse ir tai natūraliai reikš gerokai didesnį tarptautiškumo poreikį.
Galbūt ir mūsų vadovų komandoje turėsime ne tik lietuvius. Ir aš tą tikrai labai sveikinsiu, nes tik per žmones gali labiau ir geriau suprasti pasaulį ir paskatinti įmonių augimą“, – didelių ateities planų neslepia M. Snarskis.
Siekia įmonių sinergijos
Tai, kad „Vikondos“ įmonių veikla yra diversifikuota, yra vienas iš didžiausių privalumų sunkiais etapais.
„Turime labai gerą pavyzdį – karantino laikotarpį. Galime sakyti, kad mums labai pasisekė, jog akcininkai sukūrė tokį verslą, kurio pagrindinės įmonės užsiima maisto auginimu ir gamyba, nes kas benutiktų, maisto visada reikėjo ir reikės.
Kai kitos įmonės susidūrė su nulio pajamų problema per karantiną, mes sukome galvas, kaip užtikrinti išaugusią Kėdainių konservų fabriko produkcijos paklausą ir padidinti gamybinius pajėgumus.
Visos mūsų įmonės šiuo laikotarpiu turėjo daugybę iššūkių, bet tai, kad veikla yra diversifikuota, gerokai palengvino situaciją. Tai padėjo išlaikyti visas sukurtas darbo vietas, nemažinti žmonėms atlyginimų, o, kad visi būtų saugūs, visus dirbančiuosius apdraudėme ir nuo COVID-19.
Bendrumų toli ieškoti nereikėjo, pavyzdžiui, šiemet mūsų žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ dalį burokėlių užaugins Kėdainių konservų fabrikui.
Tačiau net ir ieškodami sinergijos, nepamirštame konkurencijos. Pavyzdžiui, jeigu mūsų žemės ūkio bendrovė nesugebės efektyviai užauginti žaliavų, tuomet Kėdainių konservų fabriko produktas galutiniame rezultate bus nekonkurencingas ir iškris iš lentynų.
Taigi svarbiausia – nepamiršti dairytis, kas vyksta už lango. Ir tuo pačiu neužmiršti, kad turi kolegą, kuris gali į bet kurią problemą turėti kitokį požiūrį nei tavo“, – įsitikinęs M. Snarskis.
Svajonės išsipildo tik dirbant
M. Snarskis, turintis vadovavimo patirties ir tarptautinėse kompanijose, didžiuojasi tuo, kad kuria ir augina verslą Lietuvoje, kad būtent šioje šalyje sėkmingai susiklostė jo paties karjera: „Didžiuosi, kad esu lietuvis ir, kad galiu čia tobulėti pats ir padėti augti verslui.
Žinoma, Lietuvoje yra nemažai kritikuotinų dalykų, bet čia yra ir tokios perspektyvos, kur galima atskleisti didžiausią ir geriausią kiekvieno žmogaus potencialą, jei tik jis yra darbštus ir turi vidinę motyvaciją.
Man patinka, kai darbuotojai dirba tose pozicijose, kur geriausiai gali atsiskleisti.
Mano, kaip vadovo siekiamybė yra tai, kad kiekvienas iš mūsų tiesiog išpildytume savo potencialą. Tada bus gerai ir darbuotojui, ir vadovui, ir akcininkui, ir vartotojui.
Aš ir pats sakau, kad šiandien „Vikonda“ yra geriausia vieta dirbti man. Čia dirbti nelengva, bet labai įdomu. Ir tai labai motyvuoja.
Ir kai tokių žmonių bus daugiau, o jų mūsų įmonėse nuolat daugėja, pasikeis kritinė masė ir ši nuostata užkrės ir kitus, tada svajonė, kad „Vikonda“ taptų geidžiamiausiu darbdaviu, taps realybe.
Kiekviena svajonė išsipildo, kai jos sieki metodiškai, kai kiekvieną dieną bent kažką padarai, kad ji išsipildytų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
10 metų minintis mentorystės tinklas jau padėjo daugiau nei 1000 jaunų verslų
Šiemet 10 metų jubiliejų minintis Inovacijų agentūros verslo mentorystės tinklas jau sujungė virš 150 mentorių ir daugiau kaip 1000 verslininkų. Nemokami patarimai finansų, teisės, el. komercijos, rinkodaros ir kitais klausimais &scaron...
-
Teisme – 7 mln. eurų „Icor“ ieškinys Vyriausybės ginčo su „Veolia“ advokatams
Teismas toliau iš esmės nagrinės koncerno „Icor“ ieškinį, kuriuo jis iš buvusio Energetikos ministerijos kanclerio ir jos samdytų trijų advokatų reikalauja atlyginti beveik 7,3 mln. eurų vertės reputacinę žalą ir nuo...
-
Sveikatos įstaigas piktina Ligonių kasų nenoras apmokėti visų brangių tyrimų paslaugas3
Ligonių kasų noras pakeisti brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimą pakenks ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, sako sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. ...
-
Gebėjimas pasakyti „ne“: kokios apčiuopiamos naudos gaunate?1
Ar žinojote, kad kuo stipresnę kaltę jaučiate atsisakydami kam nors padėti, nors tuo metu iš tiesų negalite ar nespėjate, tuo stipriau esate emociškai priklausomi nuo kitų žmonių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardij...
-
Kariuomenei seifus teikusi rusiška įmonė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima2
Lietuvos kariuomenei ir kitoms valstybės institucijoms seifus teikusi bendrovė „Eurosafe LT“ pripažinta nepatikima, jos įranga turės būti keičiama, antradienį pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. ...
-
Vilniaus geležinkelio stotyje įrengta VIP salė2
Keleivių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Link“ Vilniaus geležinkelio stotyje įrengė vadinamąją VIP salę. Vienu metu ja galės naudotis apie 30 pirmos klasės keleivių, antradienį pranešė bendrovė. ...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Oficialus „Apple“ salonas „Smart Master“ persikelia: dabar veiks dar patogesnėje Vilniaus vietoje
Išskirtinis įgaliotas „Apple“ servisas ir salonas „Smart Master“ persikelia į naują vietą, siekiant dar labiau pagerinti klientų patirtį. Išmaniųjų įrenginių priežiūros centras čia toliau teiks „Apple&ld...
-
„Citus“ ekspertai apie butą su terasa mieste: kaip sukurti asmeninę oazę ir padidinti būsto vertę
Vilniaus būsto rinkoje terasiniai butai yra retenybė, sudaranti vos apie 2 proc. visos butų pasiūlos. Šiuo metu iš bendros 4 850 butų pasiūlos sostinėje yra tik apie 100 terasinių butų. Vidutinė terasinio buto kvadratinio metro kaina si...
-
„Vikonda grupės“ įmonė UAB „Vikeda“ pirmieji iš Lietuvos gamins ir eksportuos ledus į Japoniją5
UAB „Vikeda“, gaminanti DADU prekės ženklo ledus, pasirašė strateginę sutartį su Japonijos pieno produktų gamybos įmone „Takanashi Group“. Šis susitarimas reiškia, kad „Vikeda“ tapo pirmąja...