Verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas: kokias galimybes jis atveria?

  • Teksto dydis:

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba šiandien nekelia abejonių – didėjantis taikomųjų mokslinių tyrimų poreikis verslui bei neišnaudojamas aukštosiose mokyklose esantis inovacijų potencialas skatina abi puses ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Lietuvos inovacijų centras, remdamasis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktu tyrimu skelbė, jog populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma yra bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Tuo tarpu Inovacijų agentūra akcentuoja, kad vertinant inovacijų sistemą Lietuvoje dažniausiai stebimi būtent MTEP veiklos rodikliai, o šiai veiklai skiriamos išlaidos šalyje sparčiai auga.

Kaip sėkmingai įgyvendinti MTEP projektus, pasiekti reikšmingų rezultatų ir gauti abipusės naudos dalinasi Kauno kolegijos ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos atstovai.

Padeda spręsti verslui kylančius iššūkius

Kauno kolegijos Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas dr. Giedrius Gecevičius akcentuoja, kad glaudus bendradarbiavimas tarp verslo ir aukštųjų mokyklų pirmiausiai susijęs mokslu grįstų inovacijų ir sprendimų kūrimu. Tipiškas to pavyzdys galėtų būti Lietuvos biotechnologijų sektorius, kuriantis visame pasaulyje garsius farmacijos produktus.

Dr. Giedrius Gecevičius. Kauno kolegijos nuotr.

„Ypač didelis potencialas matomas sumanios specializacijos sektoriuose – informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų bei gamybos procesų srityse. Apjungiant mokslo įstaigų ir verslo, pramonės potencialą, infrastruktūrą bei remiantis žiniomis grįstais sprendimais sudaromos galimybės kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, spręsti nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu lygmeniu kylančius kompleksinius iššūkius“, – kalbėjo dr. G. Gecevičius. Kauno kolegijos atstovas pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo institucijų svarbus keletu aspektų.

Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų.

 

„Visų pirma, sėkmingas inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas bei vystymas neatsiejamas nuo žiniomis grįstų sprendimų. Tipiški to pavyzdžiai galėtų būti didžiųjų duomenų (angl. big data), duomenų inžinerijos ar dirbtinio intelekto taikymas ne tik verslo ar pramonės procesuose, bet ir kasdieniame mūsų gyvenime, pvz., apsiperkant parduotuvėje ar besinaudojant internetu“, – sakė Mokslo taikomosios veiklos ir komercializavimo skyriaus vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštųjų mokyklų vaidmuo labai svarbus sprendžiant iššūkius, susijusius su įmonės procesais – nuo produkto gamybos iki pridavimo. Tyrėjų sukauptos žinios padeda spręsti verslui aktualius iššūkius, pvz., kibernetinės saugos užtikrinimo ar procesų automatizavimo.

„Visų antra, vienas iš pagrindinių skaitmeninio dešimtmečio programos tikslų – įmonių skaitmeninė transformacija. Numatoma, kad įgyvendinant šį tikslą didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių turėtų pasiektų bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, naudoti debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ar dirbtinį intelektą. Esu įsitikinęs, kad ši transformacija neįmanoma be aukštųjų mokyklų tyrėjų kuriamų žinių, sprendimų bei kompetencijų“, – dalijosi dr. G. Gecevičius.

Verslas ir mokslas prasmę ir vertę įgauna tik veikdami kartu

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė sako, kad šiandien verslo ir mokslo bendradarbiavimas tapo būtinu ir savaime suprantamu – abi pusės supranta, kad vieni kitiems yra gyvybiškai svarbūs.

Reda Stankevičienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Aukštosios mokyklos buria jaunus žmones, vykdo mokymų programas, kurios lemia jų žinias ir kompetencijas. Tuo tarpu verslas dirba su tuo, ką paruošia aukštosios mokyklos. Ne be reikalo šiuolaikiniame „pramonės“ apibrėžime akcentuojama, kad pramonė suprantama ne tik kaip gamintojai, bet ir transporto, logistikos, paslaugų, statybos sektorius apimančios sritys, bei – mokslas ir inovacijos“, – sakė R. Stankevičienė.

KKPDA vadovė pastebi, kad mokslas yra būtina besivystančio verslo dalis – kuo glaudžiau bus bendradarbiaujama dėl mokslinių tyrimų rezultatų, inovacijų sprendimų, tuo lengviau verslui pavyks įgyvendinti greitesnius pokyčius didinant progresą savo veikloje.

„Verslas ir mokslas kaip dvi to pačio medalio pusės – prasmę ir vertę įgauna tik veikdamos kartu bei papildydamos viena kitą“, – akcentavo R. Stankevičienė.

KKPDA vykdančioji direktorė atkreipia dėmesį, kad jau šiandien verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas ir jo svarba yra aukščiausiame taške. Pasak jos, didžiausia nauda jaučiama nuolat ir glaudžiai bendradarbiaujant – tai leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

„Didelė prasmė ir nauda jaučiama esant tampriame, nuolatiniame bendradarbiavime įvairiomis formomis – pradedant derinimu dėl reikiamų profesijų ir studijų programų rengimo studentams, organizuojant kokybiškas praktikas studentai susipažįsta su rinka ir gali tikslingiau rinktis savo studijų kryptis, įvertinti tuos aspektus, kur jie yra stipriausi ir baigiant mokslo tyrimais, inovacinių sprendimų paieškomis dirbant drauge“, – sakė R. Stankevičienė.

Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.

 

Asociacijos vykdančioji direktorė pastebi, kad verslas negali vystytis ir progresuoti be mokslo, kaip ir mokslas be paklausos neturėtų prasmės: „Gyvename ant dirbtinio intelekto įgalinimo amžiaus slenksčio, bendradarbiavimas tik didės ir jau šiandien auga sulig kiekviena diena vis labiau.“

Bendradarbiavimas – darnaus vystymosi dalis

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė taip pat akcentuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmingumą. Pasak jos, mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno sričių įveiklinimui reikalinga atitinkama ekosistema, partnerystės ryšiai, siekiant sklandaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo kuriant, plėtojant ir perduodant kolegijoje sukurtus rezultatus.

Dr. Inga Stravinskienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Tyrėjų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, kurie daro poveikį visuomenei, tačiau tam reikalingas jų komercializavimas, dalinimasis žiniomis ir technologijomis“, – pabrėžė už organizacijos vystymą atsakinga vadovė.

Dr. I. Stravinskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos moksliniai pasiekimai atveria galimybes kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias studijų programas, įdarbinant atitinkamos srities tyrėjus.

„Juk pats savaime tikslas nėra atlikti mokslinį taikomąjį tyrimą, parašyti mokslinį straipsnį. Labai svarbu konkretūs šių rezultatų pritaikymo, įgyvendinimo sprendimai, galintys kurti realią naudą, būti pritaikyti visuomenės poreikiams. Bendradarbiavimas su verslu atveria galimybes tai pasiekti“, – sakė ji.

Kauno kolegijos nuotr.

Šią savaitę Kauno kolegijoje vykusių „Praktikos ir karjeros dienų“ metu, siekiant stiprinti Kauno kolegijos ir verslo bendradarbiavimą, buvo organizuojama rytinė sesija. Joje dalyvavusios organizacijos, kartu su Kauno kolegijos atstovais, diskutavo apie mokslo, verslo, pramonės ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, dalinosi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomi



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių