Pasak Vilniaus apygardos teismo, aljansas šiuo atveju nėra tinkama teisinė atstovė byloje.

„Asociacija, kurios nariai yra juridiniai asmenys, nėra tinkama fizinių asmenų atstovė, todėl ieškinį atsisakoma priimti kaip pareikštą neįgalioto vesti bylą asmens“, – teigiama teismo ketvirtadienį priimtoje nutartyje.

Pirmą kartą kolektyvinį ieškinį inicijavusio Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas BNS teigė, jog teismas vadovavosi pasenusia teismų praktika, todėl jo sprendimą aljansas skųs.

„Be abejo, tokį teismo sprendimą skųsime (...), nes jis paremtas Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri buvo suformuluota iki Civilinio proceso kodekso pakeitimų 2020 metais. Būtent dėl tokio LAT išaiškinimo ir buvo padaryti Civilinio kodekso  pakeitimai, suteikiantys teisę atstovauti (organizacijoms atstovauti fizinius asmenis – BNS)“, – penktadienį BNS sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.

„Būtent dėl to aljansas anksčiau ir neturėjo tokių kolektyvinių ieškinių ir bylų“, – pridūrė R. Jokubauskas.

Anot aljanso atstovo, net jeigu šįkart ir nepavyktų įtikinti teismų, kad organizacija gali teikti kolektyvinius ieškinius, byla dėl „CityBee“ duomenų nutekinimo nebus užbaigta.

„Bet kokiu atveju tai neužkirstų kelio mums dar kartą kreiptis su pakoreguotu ieškiniu“, – sakė aljanso viceprezidentas.

„Kiek buvo Lietuvoje grupinių ieškinių, nė vienas iš jų nebuvo teismų priimtas lengvai“, – pabrėžė R. Jokubauskas.

Vartotojų aljansas 200 nukentėjusių klientų vardu į teismą kreipėsi praėjusią savaitę, po to, kai su „Modus grupės“  bendrove „Prime leasing“ dėl žalos atlyginimo „CityBee“ vartotojams nepavyko susitarti geranoriškai. Bendras prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis siekia 59,4 tūkst. eurų.

Dar 19 „CityBee“ klientų reikalavo atlyginti turtinę žalą nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų.

Aljansas iš pradžių bendrovei pateikė kolektyvinę pretenziją, kuria iš „Prime leasing“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau bendrovės atstovai teigė, kad ji neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

Automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.