Seimas praėjusią savaitę priėmė vandens įmonių garantinių įmokų kaupimo tvarką keičiančias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.  

Iki šiol įstatymas numatė, kad šios įmonės garantiniam tiekėjui per metus turi sumokėti 2 proc. pajamų – įmonės bankroto atveju tai leistų nenutraukti vandens tiekimo. 

Liberalės Editos Rudelienės teigimu, tvarką reikia keisti, nes mažoms vandens įmonėms pervedant privalomas įmokas didiesiems tiekėjams, vartotojų lėšos gali būti naudojamos ne tik toje savivaldybėje.

„Jeigu jau kažkas atsitiks ir kažkuri įmonė blogai dirbdama bankrutuos, garantinis vandens tiekėjas turės prisiimti atsakomybę toje savivaldybėje, toje aptarnaujamoje teritorijoje ir bus didesnė vandens kaina tos įmonės, kuri blogai veikia. Savivaldybės nedaleis iki tokios situacijos, nes daugiausia įmonių yra savivaldoje“, – aiškino Seimo narė.

„Valstietis“ Juozas Varžgalys teigė, kad pakeitimais panaikinamas socialinis neteisingumas – mažų vandens įmonių klientai už vandenį ir nuotekų tvarkymą mokėjo brangiau, nes jos turėjo kaupti lėšas garantinį tiekimą užtikrinančių didelių įmonių sąskaitose.

Pasak jo, į tokį garantinį fondą kasmet įmonės sumokėdavo 30–50 tūkst. eurų.

Garantinio tiekėjo vartotojai užmokės už visas problemas, kurios buvo sukurtos blogai tvarkantis mažoms įmonėms.

„Tai yra neteisybė. Savivaldybė yra šimtaprocentinis vandenų įmonės akcininkas ir jeigu įmonė eina iki bankroto, tai pirmiausia turi atsakyt savivaldybė ir tuo labiau dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai, merai turi pilną teisę tvarkyti įmonės vadovybę“, – teigė J. Varžgalys.

Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis įspėjo, kad dabar irgi bus neteisinga tvarka, nes garantinio tiekimo įmonės turės prisiimti atsakomybę už mažąsias, jeigu jos nebegalėtų teikti paslaugų.

„Garantinio tiekėjo vartotojai užmokės už visas problemas, kurios buvo sukurtos blogai tvarkantis mažoms įmonėms“, – kalbėjo parlamentaras.

„Kažkoks Vilnius kaip garantinis tiekėjas prarys be skausmo viską, bet mažieji garantiniai tiekėjai turės didelių problemų ir jie nežinia, ar patys išgyvens. Ir tai susiję su konkurencingumu“, – tvirtino E. Pupinis.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis skaičiavo, kad 57 mažesniųjų savivaldybių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą buvo apmokestinami labiau, nes įmonės turėjo sukaupti įnašus garantiniams tiekėjams.

Tos pačios frakcijos atstovė Laima Nagienė atkreipė dėmesį, kad smulkios įmonės, turinčios įšaldyti dalį lėšų, gali susidurti su problemomis.   

„Kaupia, kaupia, o gal ta suma iš tikrųjų reikalinga kitur investicijoms, kad būtų kokybiškas vanduo. Savivaldybės savarankiškoji funkcija yra pačiai prisiimti atsakomybę“, – tvirtino parlamentarė.

Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą regionuose užtikrina 10 vandens tiekėjų. Licencijas šalyje turi 74 įmonės.

Aplinkos ministerija anksčiau yra sakiusi, kad nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.