- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus visame pasaulyje išgeriama 1,8 trln. puodelių arbatos. Mėgautis karštos arbatos puodeliu, pasak prekybininkų, masiškai lietuviai pradeda vos atvėsus orams, o populiariausia yra juodoji arbata ir įvairios Lietuvos žolynų arbatžolės.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad arbatos pardavimai rudenį aktyviai kopia į viršų, o piką pasiekia gruodį, nes arbatą žmonės mėgsta dovanoti vieni kitiems per Kalėdas. Iš viso per metus prekybos tinklo parduotuvėse vidutiniškai parduodama apie 0,5 t arbatos.
Populiariausia yra juodoji arbata – tiek biri, tiek ir pakeliuose. Natūralaus skonio juodosios arbatos pardavimai beveik pusantro karto lenkia aromatizuotos juodosios arbatos pardavimus. „Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra pastebima tendencija, kad pirmenybė yra teikiama grynam, gamtos sukurtam arbatos skoniui“, – teigia V. Drulienė.
Toliau pagal populiarumą rikiuojasi žolelių ir įvairių jų mišinių, vaisinė, žalioji, raudonoji arbatos. Augantis susidomėjimas ekologiškais ir natūraliais produktais, pasak V. Drulienės, sudaro palankias sąlygas pasiūlyti didesnę žolelių arbatų įvairovę. Šiuo metu prekybos tinklo parduotuvių lentynose galima rasti beveik 700 skirtingų arbatų, iš kurių daugiau nei pusė yra Lietuvos gamintojų produkcija.
„Žolelių arbatos Lietuvoje vartojamos labai seniai: pievose ar prie namų augantys žolynai nuo seno buvo naudojami imunitetui stiprinti, ligoms gydyti ar tiesiog nusiraminimui, atsipalaidavimui po dienos darbų. Šiandien žolelių galia yra atrandama iš naujo ir tai simbolizuoja žolelių arbatų pavadinimai, tokie kaip „Įkvėpimas“, „Susikaupimas“, „Iššūkis“ ir kiti“, – sako V. Drulienė. Populiariausios yra ramunėlių, čiobrelių, melisų arbatos, taip pat – įvairūs arbatų mišiniai, pavyzdžiui, „Nykštukų“ arbata vaikams iš erškėčių vaisių, kmynų sėklų ir melisos žolės.
Prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas primena, kad kiekviena arbatos rūšis pasižymi savo unikaliomis savybėmis, todėl jų poveikis yra skirtingas: „Juodoji ir žalioji arbatos turi kofeino, todėl yra tonizuojančios, o baltosios ar raudonosios arbatų poveikis yra daugiau raminantis. Taip pat arbatos turi įvairių vitaminų, mineralų, reikalingų žmogaus organizmui“, – priduria A. Poleninas.
Arbatos žinovai sako, kad Japonija ir kitos Azijos šalys išsiskiria mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, nes būtent ten gyventojai geria daug arbatos. Rytų šalyse arbatos gėrimas yra svarbi kultūros dalis, nes karštas gėrimas suartina žmones, padeda palaikyti pokalbį ir puoselėti draugiškus santykius.
„Euromonitor International“ duomenys rodo, kad per metus visame pasaulyje išgeriama 1,8 trln. puodelių arbatos. Savo dienos be arbatos puodelio neįsivaizduoja dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų, taip pat Indijoje, Turkijoje ir Kinijoje gyvenantys žmonės – šių trijų valstybių piliečiai išgeria net pusę visos juodosios arbatos pasaulyje. Apskritai, pasaulyje tik gryno vandens išgeriama daugiau negu arbatos.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2018 metų duomenimis, didžiausia arbatos augintoja ir gamintoja Kinija per dešimtmetį savo gamybos apimtis išaugino dvigubai ir dabar tvirtai pirmauja pasaulyje per metus pasiūlydama 2,4 mln. t arbatos. Antroje vietoje esanti Indija per metus pagamina 1,25 mln. t arbatos, trečią vietą užima Kenija su 473 tūkst. t, ketvirta yra Šri Lanka su 349 tūkst. t.
Arbatos mėgėjai Lietuvoje šiandien gali gerti arbatą, atkeliaujančią iš skirtingų pasaulio žemynų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbia: šildymo sezonui Kaune yra pasiruošta5
Jei nenutiks orų anomalijų, spalį, kaip įprasta, bus pradėtas naujas šildymo sezonas. ...
-
Valstybinių miškų urėdijai perduoti 88 elektromobiliai2
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) antradienį perduoti 88 „Škoda“ elektromobiliai, kurie pasieks visus urėdijos regioninius padalinius, tuo pačiu transporto priemonėms įrengiamos 49 įkrovimo stotelės. ...
-
Investuotojas A. Rakauskas perka „PayRay“ banką2
Investuotojo Artūro Rakausko valdoma bendrovė „ERA Family Finance“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl leidimo įsigyti 100 proc. banko „PayRay Bank“, susidūrusio su Lietuvos banko sankcijomis, akcijų. ...
-
„Lufthansa“ skrydžius į Beirutą stabdo iki lapkričio 30 dienos
Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ antradienį pranešė toliau stabdanti skrydžius į Beirutą ir Tel Avivą, nurodydama, kad tokio sprendimo priežastis – „esama padėtis Vidurio Rytuose“. ...
-
„Citus“ ekspertai: grįžta ekonominio segmento pirkėjai
Praėjusį ketvirtį Vilniuje ekonominės klasės naujų būstų (butų ir kotedžų) parduota 50 proc. daugiau nei balandžio–birželio mėnesiais, rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ an...
-
Nemokama psichosocialinė reabilitacija – ieškantiems holistinės emocinės pagalbos
Ar kada esate susimąstę, kad asmens emocinė sveikata – ne tik vidinė būklė? Remiantis psichosocialinės reabilitacijos principais, psichinei sveikatai didelę įtaką daro aplinkos veiksniai ir socialinis kontekstas. Todėl siekiant emocinės darno...
-
Būsto rinka atsigauna: „YIT Lietuva“ šiemet jau pardavė daugiau butų nei per visus praėjusius metus2
Būsto rinka Lietuvoje rodo stabilaus augimo ženklus ir grįžta į priešpandeminį lygį. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius buvo parduota daugiau butų ...
-
S. Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą į Kalbos inspekcijos vadovus11
Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą. ...
-
„Garsų pasaulį“ pripažinus nepatikima įmone, VMI nutraukė banderolių užsakymus šiai bendrovei2
Valstybės saugumo departamentui (VSD) pripažinus „Garsų pasaulis“ nepatikima įmone, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nutraukė banderolių užsakymus šiai bendrovei. Kaip praneša VMI, šiuo metu pradėtos derybos su L...
-
Vyriausybei siūloma keisti būsimos „Rheinmetall“ gamyklos sklypo paskirtį
Vyriausybė netrukus turėtų svarstyti siūlymą keisti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ būsimos artilerijos amunicijos gamyklai numatyto sklypo paskirtį iš žemės ūkio į pramonės ir sandėliavimo. ...