Nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkmės formulė – ilgametės tradicijos ir šiuolaikinės technologijos

  • Teksto dydis:

Nealkoholiniam alui gėrimų rinkoje kelią skinantis vis greičiau, lietuvių pamėgto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ istorija artėja prie solidaus jubiliejaus. Receptui, iš kurio vėliau pašalinamas alkoholis, tuoj sukaks 30 metų. Jis užrašytas dar 1995-aisiais, kai aludariai išvirė pirmą tokią partiją.

Nepavaldus laikui receptas

Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ atsirado kone kartu su dar jauna lietuviško nealkoholinio alaus rinka. Tačiau alaus someljė Jonas Lingys sako, kad jo skoniui – jau beveik 30 metų, nes verdamas jis iš tiek laiko gyvuojančio recepto, tik pats gamybos procesas ilgesnis ir sudėtingesnis.

„Atradome formulę, kuri per dešimtmečius įgijo ne tik išskirtinį statusą ir įrodė, kad yra nepavaldi laikui, bet ir tapo nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ siela. Nenuostabu, kad jis greitai išsikovojo savo pozicijas tarp nealkoholinio alaus mėgėjų ir ne tik. Vis dėlto pagaminti nealkoholinį alų kur kas sudėtingiau nei alkoholinį. Mūsų aludariai darbą pradeda taip pat, kaip ir virdami tradicinį alų: pirmiausia iš keturių aukščiausios kokybės ingredientų – salyklo, apynių, mielių ir vandens – išverdamas klasikinis lageris. Štai tuomet seka papildomas žingsnis – alkoholio pašalinimas. Čia svarbiausia užduotis – tai atlikti išsaugant tikrąjį skonį, kvapą, tekstūrą“, – aiškino J. Lingys.

Neatkartota technologija

Pasak alaus someljė, praktikuodamiesi atlikti paskutinį gamybos žingsnį aludariai pasiekė, kad nealkoholiniame „Švyturio Ekstra“ išliktų turtingas ir išskirtinis visų gamyboje naudojamų ingredientų sukurtas skonis.

Atradome formulę, kuri per dešimtmečius įgijo ne tik išskirtinį statusą ir įrodė, kad yra nepavaldi laikui, bet ir tapo nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ siela.

 

„Mes naudojame membraninę mikrofiltraciją – tai gana sudėtingas ir už kitus kur kas brangesnis metodas, tačiau viską atperka gėrimo kokybė, kadangi vartotojams galime pasiūlyti sodrų, nepakitusių skoninių savybių nealkoholinį alų. Be mūsų, nė viena alaus darykla Lietuvoje tokios įrangos neturi. Tai yra šio nealkoholinio gėrimo skonio priežastis – aukso spalvos alus pasižymi tvirta balta puta ir puikiai subalansuotu skoniu, persmelktu švelnaus apynių kartumo“, – vardijo J. Lingys.

Klasika ir be alkoholio

J. Lingys vertina, kad nors nealkoholinio alaus pasirinkimas pastaraisiais metais pagausėjo, lietuvių favoritai iš esmės nesikeičia. Tai – klasikinis lageris.

„Nealkoholinis lageris nuo kitų alaus rūšių skiriasi tuo, kad tai lengviausio skonio alus, fermentuojamas žemoje temperatūroje. Lagerio tipo mielės fermentuoja misą žemoje temperatūroje, jos nusėda indo apačioje – vyksta vadinamoji apatinė fermentacija. Specifinį švelnų skonį ir skaidrumą šis alus įgauna dėl lėto alaus mielių poveikio ir vėsaus brandinimo. Pirminę fermentaciją mūsų aludariai įprastai atlieka 7–12 °C temperatūroje, paskui vyksta ilga antrinė fermentacija arba brandinimas 0–4 °C temperatūroje, kai ir susiformuoja galutinė aromatų puokštė“, – pasakojo J. Lingys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tadas

Tadas portretas
Kam reklamuot ta suda? Niekas nepirko, neperka ir nepirks.

Šaunusis kareivis Šveikas \\\\\.../////

Šaunusis kareivis Šveikas  \\\\\...///// portretas
sakė:- guminės bobos liux,bet su ja triperį pasigavo,nes ta gumkė buvo jo leteinanto nuosavybė ir parnešė Šveikui tri'piera.

išgeriu

išgeriu portretas
nealkoholinio alaus, lyžteliu medaus per stiklą, parūrinu guminę bobą ir einu į konservatorių susirinkimą.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių