Tai verčia daugelį dairytis pigesnių ar akcinių prekių.

Pigiausio krepšelio konkurse stabiliai – jau devynis mėnesius – pirmauja tas pats prekybos centras.

Didesnis pasirinkimas

Kovą, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 6,4 proc. (3,87 euro), palyginti su pernai kovu – 16,2 proc. (8,91 euro) brangesnis. Portalo pricer.lt analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų krepšelis tarp didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų gerokai skiriasi ir brango nevienodai.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 55,3 euro (brango 1,17 euro), antroje vietoje „Iki“ – 59,8 euro (brango 0,55 euro), trečioje „Lidl“ – 62,4 (brango 3,03 euro), ketvirtoje „Barbora“ – 63,5 euro (brango 3,84 euro), penktoje „Norfa“ – 65,2 euro (brango 5,64 euro), šeštoje „Rimi“ – 65,7 euro (brango 2,94 euro), septintoje e-Rimi – 67,1 euro (brango 1,6 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 4 proc. (1,89 euro), o per metus – 24,8 proc. (9,8 euro). Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 46 prekės, pigo šešios prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, pigiausi makaronai, grietinė, bulvės, pienas, juoda duona.

„Jeigu pirkėjas galėtų rinktis patį naudingiausią sau tinklą, pardavimų kanalą, – matosi, kad tai kompensuotų infliaciją, o sėkmingai dirbtų tie tinklai, kurie pateikia geriausią pasiūlymą realiai, o ne uždaužo pirkėją kelių prekių reklama, sudarydami pigaus tinklo įspūdį“, – pastebi portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Kainas stebinčio portalo analitikai prekybos tinkle „Maxima“ jau devynis mėnesius iš eilės fiksuoja pigiausią maisto prekių krepšelį. „Maximos“ atstovai tikina, kad deda nemažai pastangų siekdami išlaikyti kuo mažesnį brangimą.

„Auganti infliacija kelia didelį nerimą, tačiau nenustojame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą. Mūsų parduotuvėse yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių yra daugiau.

Kas savaitę vidutiniškai parduodame apie 8 tūkst. įvairių prekių su nuolaidomis, todėl pirkėjai randa itin patrauklių mažos kainos pasiūlymų“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kas savaitę vidutiniškai parduodame apie 8 tūkst. įvairių prekių su nuolaidomis, todėl pirkėjai randa itin patrauklių mažos kainos pasiūlymų.

Brangsta visur

Ekonomistai sako, kad neturėtume stebėtis dėl kylančių maisto produktų kainų Lietuvoje. Jos kyla visame pasaulyje. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nuo 2020 m. pabaigos įsibėgėjo žemės ūkio kultūrų kainų augimas Europoje ir pasaulyje. Lietuvoje kainų augimas prasidėjo kiek vėliau, maždaug nuo praėjusių metų vidurio. Iki praėjusių metų birželio mėnesio maisto produktų infliacija buvo 2–3 proc.

„Kainų kilimą lemia pabrangusi žaliava, t.y. tai, iš ko tie maisto produktai gaminami. Geriausiai tai jaučia ūkininkai, kurie yra žaliavos gamintojai ir pardavėjai“, – pirmą kylančių kainų ženklų postūmį išskiria ekonomistas.

T.Povilauskas pateikia kviečių kainos pokyčius rinkoje. Prieš pandemiją, pandemijos pradžioje kviečių kaina buvo iki 180–200 eurų už 1 t. Praėjusiais metais eksportuojančiose šalyse derlius buvo ne toks geras ir antrą pusmetį kaina buvo jau 300 eurų už 1 t.

Prasidėjus karui Ukrainoje kaina priartėjo prie 400 eurų. Šiuo metu kviečių kaina biržoje krito maždaug iki 350 eurų už 1 t. Palyginti su priešpandemine kviečių kaina, ji išaugo kone dvigubai.

„Padidėjusi grūdų kaina lemia pokyčius ir pieno rinkoje. Mes esame pieno produkciją eksportuojanti šalis. Jeigu pieno produktų kainų kilimas pasijunta užsienio rinkose, tai atsispindi ir mūsų lentynose. Per pastaruosius metus labai stipriai kyla pieno produktų kainos. Tai puikiai mato mūsų ūkininkai – pieno supirkimo kainos yra rekordinės Lietuvoje“, – sako ekonomistas T.Povilauskas.

Nemažą įtaką kainų augimui padarė prastesnis praėjusių metų derlius, o prasidėjęs karas šią situaciją tik paaštrino. Į produkto kainą įeina ir kitos sąnaudos – pradedant darbo užmokesčio didėjimu, nuomos kainų augimu, transporto išlaidų didėjimu. Vis dėlto kovą–vasarį didesnėms kainoms didžiausią įtaką darė ir įtampos, susijusios su prasidėjusiu karu Ukrainoje.

„Maximos“ nuotr.

Daugiau optimizmo

Maisto produktų kainą lemiantys faktoriai nestabilūs. Viena iš kylančių kainų dedamųjų – orai. Ekonomistas T.Povilauskas šypteli, kad kaip tik dabar mes, esantys Šiaurės pusrutulyje, pradedame pavasarinę sėją.

„Jeigu orai ir derlius bus geras, kainos gali nusileisti ir į prieškarinį lygį. Taip pesimistiškai žiūrėti, kad kainos tik kils, gal ir nereikėtų. Esant palankioms aplinkybėms, tam tikri produktai gali ir atpigti“, – optimizmo neslepia SEB ekonomistas.

Anot T.Povilausko, dvi produktų grupės turi tikimybę atpigti. Viena jų – daržovės. Sausa ir karšta praėjusių metų vasaros pradžia turėjo įtakos daržovių kainoms, todėl jos buvo aukštos. „Tad, jei bus palankus oras daržoves auginti atvirose vietose ir derlius bus geras, kodėl nesitikėti, kad daržovių kainos negali sumažėti? Aš nebūčiau toks skeptiškas“, – įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Antra grupė, anot ekonomisto, yra pieno produktai. Artėjama prie tam tikro piko. Prasidėjus vasarai galima tikėtis, kad orai bus normalūs ir bus galima paruošti pašarų, nepaisant to, kad energija pabrangusi, bet yra tikimybė antroje metų pusėje sulaukti mažesnių kainų.

Tiesa, mažiau vilties, kad pigs grūdiniai augalai, mėsa. Šių produktų kainos, greičiausiai, tik kils. Vis dėlto ekonomistas T.Povilauskas linkęs tikėti, kad karas baigsis pozityviu scenarijumi Ukrainai. Ir nors per metus su šios šalies derliumi ir eksportu situacija bus bloga, bet gal dvejų trejų metų perspektyvoje situacija pagerės.

Pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas

„Maxima“ – 55,3 Eur

„Iki“ – 59,8 Eur

„Lidl“ – 62,4 Eur

„Barbora“ – 63,5 Eur

„Norfa“ – 65,2 Eur

„Rimi“ – 63,5 Eur

e-Rimi – 67,1 Eur

2022 m. kovo mėnesio pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio kainų tyrimas