Šiuo metu 50 metų veiklos jubiliejų švenčiančios "Achemos" apsisukimų nemažina nei krizė Rytuose, nei augančios konkurentų gretos. Įmonė produkcijos pernai pardavė daugiau nei užpernai, o produkcija jau parduota porai mėnesių į priekį.

"Visur gerai, kur mūsų nėra", – paklaustas apie dabartines verslo sąlygas ir viešumoje vykstančias diskusijas šypsodamasis atsakė "Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Prieš 50 metų dirbti pradėjusiai vienai didžiausių Lietuvos įmonių žemės iš po kojų neišmušė nei prieš 25 metus kardinaliai pasikeitusios rinkos sąlygos, nei kelios praūžusios ekonominės krizės.

– Kuris gamyklos gyvavimo laikotarpis buvo jai pats produktyviausias, geriausias? – dienraštis "Kauno diena" pasiteiravo "Achemos" generalinio direktoriaus R.Miliausko.

– Negalime išskirti vieno laikotarpio. "Achema" kaip gyvas organizmas – ji nuolat keičiasi. Žingsnis po žingsnio plečiamės, investuojame į technologijas, gamybą, rinkų paiešką. Pavyzdžiui, šiemet pradėsime gaminti ir parduoti medicininį deguonį, rudenį planuojame atidaryti naują azoto rūgšties gamybos kombinatą.

– Kaip "Achemos" pardavimus paveikė šiuo metu tvyranti įtampa Rytuose?

– Į Rytus beveik nieko neparduodame. 80 proc. produkcijos iškeliauja į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis, JAV. Ten dirba mūsų įkurtos distributorių kompanijos. Daugelis jų veiklą pradėjo 1998–1999 m. Jau tuo metu "Achema" persiorientavo į Vakarų rinkas, nes po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje dujos iškart pabrango, tad konkuruoti su pigesnes dujas gamybai naudojančiomis Rusijos kompanijomis nebuvo galimybės. Todėl ir pradėta ieškoti rinkų Skandinavijoje, Vakarų Europoje. Tai mums leidžia šiandien būti europietiškos rinkos žaidėjais.

– Jūsų pelnas labiausiai priklauso nuo dujų kainos?

– Taip, dujų kaina sudaro 80 proc. trąšų kainos. Dujų kainos šokinėja, iš paskos keičiasi ir trąšų kainos. Pavyzdžiui, pernai produkcijos pardavėme daugiau nei užpernai, bet uždirbome mažiau. Trąšų kainą visame pasaulyje mažino kinai, kurie azoto trąšų gamybai naudoja anglis. Prisidėjo ir gamintojai iš tų šalių, kuriose dujos yra pigios. Pasikeitė ir JAV rinka. Atsiradus skalūninėms dujoms, JAV iš trąšų importuotojos tampa trąšų eksportuotoja. Tarp azotinių trąšų gamybos įmonių konkurentų Lietuvoje ir Baltijos šalyse neturime. O pasaulyje jų yra daug.

– Ar galite su konkurentais varžytis trąšų kokybe?

– Trąšų gamybai naudojamos formulės yra panašios, tačiau kokybė skiriasi. Yra daug kokybės rodiklių, pavyzdžiui: azoto santykis trąšose, granulės atsparumas drėgmei. Mes sugebame gaminti kokybiškas trąšas, dar nesame nuvylę savo klientų. Esame gana lankstūs, galime greitai persiorientuoti. Šiuo metu jau esame pardavę visas trąšas, kurias dar tik pagaminsime per birželį ir dalį liepos.

– Ką darote, kad išlaikytumėte rinkas?

– Investuojame, kad mažintume gamybos savikainą. Kiekvienais metais tai darome. Orientuojamės, kad kasmet reikia investuoti 20–25 mln. eurų. Tai liečia ir investicijas į aplinkos apsaugą, darbų saugą. Investicijas planuojame penkeriems metams į priekį, nes nauji įrenginiai gaminami metus ar net daugiau. "Achemai" – 50 metų. Bendrovė nėra jauna, bet tikrai niekas negali sakyti, kad kartu sensta ir gamykla, jos įranga. Kiekvienais metais vyksta modernizacija, atnaujinimas, o senų, šiuolaikinių standartų neatitinkančių įrenginių galite rasti tik mūsų muziejuje.

– Ar sulaukiate raginimų daugiau investuoti į taršos mažinimą?

– Pirmiausia investuojame į tuos įrenginius, kurie susiję su aplinkosauga. Galiu drąsiai pasakyti, kad gal dvidešimt metų dėl "Achemos" veiklos nebuvo viršytos jokios taršos normos. Mieste yra visiems gyventojams prieinama taršos matavimo stotelė, kurioje matomas oro užterštumas realiu laiku. Jonava yra vienas iš švariausių Lietuvos miestų.

– Ar sunkiai randate reikalingų specialistų?

– Specialistų trūkumą jaučiame visada. Tai yra chemijos pramonė, darbas specifinis, todėl ateinantys specialistai turi daug ką išmokti. Jeigu matome, kad darbuotojas yra perspektyvus, gali užimti aukštas pareigas, bet jam trūksta išsilavinimo ir žinių, pasiūlome siekti mokslo aukštumų, iš dalies ar net visiškai kompensuojame mokymosi išlaidas.