- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai pusryčius dažniausiai valgo namuose ir renkasi sumuštinius bei kavą, o jų pusryčių kaina paprastai siekia iki 2 eurų.
Tai parodė didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ socialiniame tinkle „Facebook“ atlikta apklausa apie pusryčių valgymo įpročius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Apklausos rezultatai, kurioje buvo galimi keli atsakymų variantai, parodė, kad Lietuvos gyventojai pusryčiams dažniausiai valgo sumuštinius (beveik 60 proc.), virtus arba keptus kiaušinius (33 proc.), grūdų košes (32 proc.), omletą (29 proc.), įvairias bandeles (28 proc.), sausus pusryčius (27 proc.), jogurtą (17,5 proc.). Sumuštiniai, kaip pagrindinis pusryčių patiekalas, pirmauja ir Latvijoje (50,5 proc.) bei Estijoje (56 proc.).
Tuo tarpu salotos pusryčiams mūsų šalyje nėra populiarus pasirinkimas – jas renkasi vos 2 proc. apklaustųjų, nors kaimynai latviai ir estai pusryčiaudami salotas valgo dažniau (daugiau kaip 8 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje).
„Visų trijų Baltijos šalių gyventojai pusryčiams mėgsta valgyti sumuštinius. Lietuviai daug dažniau renkasi įvairias bandeles, palyginti su kaimynais, tačiau nelabai mėgsta iš ryto valgyti salotas. Na, o gėrimas Nr. 1 iš ryto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – tai kava. Ji be konkurencijos lenkia visus kitus gėrimus. Jeigu negeria kavos, lietuviai ir latviai dažniau renkasi arbatą, o estai linkę rinktis vandenį. Tokias pačias tendencijas matome ir mūsų restoranų tinklo pardavimuose pusryčių metu“, – sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.
Kavą, kaip pagrindinį pasirinkimą iš visų gėrimų pusryčiams, nurodė 67 proc. apklaustų lietuvių, 69 proc. latvių ir 62 proc. estų. Arbatą renkasi 54 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 23 proc. estų. Pastarieji dažniau už kitus kaimynus linkę pusryčiams gerti vandenį – 41 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje vandenį pusryčiams pasirenka apie trečdalis apklaustųjų.
Visų trijų šalių gyventojai pusryčiams skiria iki 2 eurų: į tokią sumą nurodė išsitenkantys beveik pusė apklaustų lietuvių ir apie 60 proc. latvių bei estų. Apie trečdalis Baltijos šalių respondentų pusryčiams skiria nuo 2 iki 3 eurų, o dešimtadalis – 3–5 eurus.
75 proc. lietuvių ir apie 90 proc. latvių bei estų pusryčius valgo namuose. Penktadalis latvių pusryčiauja darbe, o lietuviai ir estai tai daro rečiau (atitinkamai 11 ir 17 proc.). Beveik dešimtadalis lietuvių ir latvių pusryčiams renkasi greitojo maisto restoranus.
„Iš ryto skubant į darbą užsukti pusryčių į greitojo maisto restoraną gali būti gana patrauklus ir efektyvus sprendimas – sutaupoma laiko, nes nereikia gaminti namuose, o taip pat galima atsigerti kokybiškos kavos, kurią visų Baltijos šalių gyventojai labai mėgsta. Be to, tai galima padaryti už patrauklią kainą: pusryčių meniu kainos mūsų tinkle prasideda nuo 0,99 euro ir patenka į kainų ribas, kurias žmonės linkę išleisti pusryčiams“, – sakė I. Salmela.
Pasak I. Salmelos, dar viena gera tendencija, kuri paaiškėjo iš apklausos – tai, kad visų Baltijos šalių gyventojai pusryčiauja kasdien – tai daro daugiau kaip 60 proc. Tačiau apie trečdalis apklaustųjų vis dar pusryčiauja nereguliariai ir praleidžia šį svarbų dienos valgymą.
Į apklausos apie pusryčių valgymo įpročius klausimus „Facebook“ tinkle atsakė 633 Estijos, 320 Latvijos ir beveik 100 Lietuvos respondentų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.1
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?26
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės13
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...