Nemalonios kalėdinės "dovanos"

Konkurencijos taryba prieš pat Kalėdas baigė narplioti daugiau nei metus trukusį tyrimą dėl statybų bendrovių "Irdaiva" ir "Panevėžio statybos trestas" (PST) galimų kartelinių susitarimų, mat šios dvi įmonės vienos perkančiosios organizacijos viešuosiuose konkursuose dalyvavo susivienijusios į konsorciumą, ką, beje, darė ir kiti šių konkursų dalyviai.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog šios įmonės kaltos tuo, kad "pateikė bendrą pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai, ir taip sumažino pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičių".

Todėl už šį esą konkurenciją ribojantį susitarimą PST skyrė 8,5 mln. eurų, o "Irdaivai" – 3,7 mln. eurų baudas, o tai yra 10 procentų 2016 m. bendrųjų įmonių metinių pajamų.

"Bendrovės "Irdaiva" ir PST susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24 Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose. Įvertinusi ilgametę bendrovių patirtį statybos srityje, įgyvendintų projektų apimtis, pobūdį, mastą ir rinkos ypatumus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad 2013–2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje", – Konkurencijos tarybos interneto svetainėje cituojamas jos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Š. Keserauskas/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Perlenktos lazdos principas

Konkurencijos tarybos sprendimas šokiravo nubaustąsias įmones, kurios įsitikinusios, kad kaltinimas neatitinka realybės, be to, yra ne tik nepagrįstas, bet ir kelia grėsmę visam statybų sektoriui.

Anot PST generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, per visą jo darbo praktiką Viešųjų pirkimų tarnyba dėl kelių ūkio subjektų pajėgumų suvienijimo niekada neturėjo jokių pretenzijų.

"Bet štai atėjo Konkurencijos taryba ir mums išrašė baudos kvitą", – liūdnai pajuokavo D.Gesevičius.

"Konkurencijos tarybos nutarimas mums buvo visiškai netikėtas. Nesuprantama, kodėl vietoj to, kad būtų skatinama konkurencija, dabar ją bandoma riboti, eliminuojant įmones, neturinčias tam tikrų specifinių pajėgumų ar žinių, kurių reikėjo šiems pirkimams. Juk mes realiai įvertinę savo galimybes atlikti perkamus darbus matydavome, kad paraišką galėsime pateikti tik tokiu atveju, jeigu bendradarbiausime su pajėgiu partneriu įstatymuose numatytomis sąlygomis", – tikino bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Ydingos konkurso sąlygos

PST atstovaujantis advokatas Marius Juonys pabrėžė, kad Vilniaus vystymo kompanijos organizuotiems viešiesiems pirkimams buvo būdinga specifinė procedūra, vadinamasis kvalifikacinės atrankos etapas, kai teisė dalyvauti pirkime būdavo suteikiama tik trims tiekėjams, kurie įveikdavo tą kvalifikacinę atranką.

"O realiai viską lemdavo įvykdytų panašaus pobūdžio sutarčių skaičius. Ir tokios sąlygos skatino tiekėjus kooperuotis. Tad į konkurso pasiūlymų pateikimo etapą patekdavo tik jungtinės veiklos pagrindu bendradarbiaujančios įmonės. Nes veikdamas vienas, nebūtum konkurencingas. Šiuo atveju, manome, kad įmonės elgėsi racionaliai. Mūsų manymu, tas kooperavimasis suteikia galimybę dalyvauti konkurse, pereiti atrankos etapą ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo, ir jis tik dar labiau padidina konkurenciją, o ne ją eliminuoja", – įsitikinęs advokatas M.Juonys.

Anot advokato, praėjus savaitei po Konkurencijos tarybos nutarimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Vilniaus vystymo kompanijos praktika taikyti sutarčių skaičių, kaip kvalifikacinės atrankos kriterijų, yra ydinga.

"Koks skirtumas, ar esi įgyvendinęs 50 ar 45 tokias sutartis? Bet tiekėjai, norėdami konkuruoti, priversti kooperuotis ir tai yra vienintelis būdas pagerinti kvalifikacinės atrankos kriterijų, padidinant sutarčių skaičių, o tai padaryti galima tik pritraukiant kitą partnerį. Čia yra geras pavyzdys, kai problemą sukuria neadekvačios pirkimo sąlygos, o kaltė suverčiama ūkio subjektams, nors jie elgėsi taip, kaip perkančioji organizacija reikalavo", – pabrėžė M.Juonys.

Pasitelkė nepriklausomus ekspertus

Konkurencijos tarybos skaudžiai nubausta bendrovė "Irdaiva" pasitelkė nepriklausomus ekspertus savo tiesai įrodyti.

Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, prof. Sigitas Mitkus ėmėsi tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar bendrovė "Irdaiva" laimėjimo atveju pagal savo turimus darbuotojų išteklius be kitų bendrovių pagalbos galėjo įvykdyti sutartis.

"Tuo tyrimu vienareikšmiškai nustatyta, kad "Irdaiva" be kitų bendrovių pagalbos negalėjo to atlikti. Situacija buvo tokia, kad jie pateikdavo bendras paraiškas viešajam konkursui kartu su PST. Ir čia nėra nieko blogo, juolab tai neprasilenkia su įstatymais. Įstatymas leidžia pateikti bendrą pasiūlymą, susijungus bendrai jungtinei veiklai. Konkurencijos taryba kažkodėl išmąstė, kad nors įstatymas tai ir leidžia, įmonės neva turėjo tikslą apriboti konkurenciją", – dienraščiui teigė S.Mitkus.

Konkurencijos tarybos manymu, didesnė konkurencija būtų buvusi, jei bendrovės konkursuose būtų dalyvavusios atskirai.

"Nepaisant to, ar tos įmonės būtų viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios kartu ar atskirai, galutiniame etape konkurso sąlygos buvo tokios, kad buvo svarstomi tik trys kainos pasiūlymai. Jų susijungimo motyvas ir buvo, kad jie apskritai pakliūtų į konkursą", – pabrėžė S.Mitkus.

S.Mitkaus teigimu, visoje ES viešųjų pirkimų teisė yra labai panaši ir tai pirmas atvejis Lietuvoje ir veikiausiai Europoje, kai įmonės nubaustos esą dėl konkurencijos ribojimo ir joms skirtos tokio dydžio baudos.

"Deja, mums taip pat nesuprantama ir Konkurencijos tarybos pozicija atmesti visus nepriklausomų ekspertų argumentus, nors jie aiškiai pasakė, kad tik bendradarbiaudama "Irdaiva" galėjo dalyvauti pirkimuose. Jaučiamės baudžiami už tai, kad teikėme paslaugas skaidriai, viešai deklaravę bendradarbiavimą, o ne jį slėpdami", – piktinosi bendrovės "Irdaiva" vadovas V.Lopinys.

Laikosi savo pozicijos

Tačiau Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Daumantas Grikinis įsitikinęs, kad bendrovės "Irdaiva" ir PST "turėjo realią galimybę dalyvauti konkursuose savarankiškai ir viena su kita konkuruoti", tačiau pripažino, kad jungtinė veikla yra teisėtas veiklos modelis.

"Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ūkio subjektai, kurie yra pajėgūs dalyvauti viešuosiuose pirkimuose atskirai, neturėtų jungtinės veiklos sutartimis naudotis kaip priemone riboti konkurenciją, nes taip užkertamas kelias perkančiajai organizacijai rinktis iš daugiau viešojo pirkimo dalyvių ir taip gauti geriausią kainos pasiūlymą. Konkurencijos taryba vertino visus bendrovių argumentus, tačiau, Konkurencijos tarybos vertinimu, bendrovės neįrodė, jog jų bendradarbiavimas ir jungtinės veiklos sutarčių sudarymas buvo objektyviai būtinas. Priešingai, nustatyta, jog tokiu būdu buvo siekiama riboti konkurenciją", – laikėsi pozicijos D.Grikinis.

Advokatų kontoros "Sorainen" advokatas partneris Daivis Švirinas įsitikinęs, jog šiuo atveju dėl "Irdaiva" ir PST bendradarbiavimo nei Vilniaus vystymo kompanija, nei kiti tiekėjai, nei tuo labiau vartotojai nepatyrė ir, objektyviai vertinant, negalėjo patirti žalos.

D. Švirinis/ Asmeninio archyvo nuotr.

"Visų analizuotų konkursų atveju į antrą pirkimo etapą Vilniaus vystymo kompanija pakviesdavo tris tiekėjus, kurie turėdavo geriausią kvalifikaciją. Visi trys į antrą etapą patekę tiekėjai pateikdavo kainos pasiūlymą, o laimėdavo tas, kuris pasiūlydavo geriausią kainą. Ar "Irdaiva" ir PST būtų bendradarbiavusios, ar ne, ši situacija nebūtų pasikeitusi", – tvirtino D.Švirinas.

Atvers Pandoros skrynią?

Statybų bendrovėms dėl susijungimo Konkurencijos tarybos skirtos kosminės baudos šokiravo ir kitų asocijuotų verslo struktūrų atstovus. Santechnikų asociacijos vadovas Juozas Marciulaitis vienareikšmiškai neigiamai vertino šį Konkurencijos tarybos veiksmą.