„(Branduolinės – ELTA) atliekos yra saugomos specialiai pastatytame statinyje, specialiuose konteineriuose. Jos yra tikrai saugios. Bet sprendimas ir tos pačios TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra – ELTA) rekomendacijos yra, kad taip gali būti saugoma iki 50 metų. Turbūt tokių statinių pasaulis dar nėra matęs, kur gali būti saugiai laikoma milijonus metų, todėl pasaulio, TATENOS ir mokslo sprendimas pats saugiausias, geriausias yra giluminis atliekynas, kai yra labai giliai žemėje – nuo 500 metrų iki kilometro gylyje (branduolinės atliekos – ELTA) yra padedamos“, – LRT RADIJUI penktadienį kalbėjo L. Baužys.

Kaip kovo mėnesį sakė giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas, šiuo metu potenciali vieta atliekų laidojimui renkama iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse.

Panaudotas branduolinis kuras iš uždaromos IAE kol kas yra laikomas elektrinės teritorijoje įrengtoje laikinoje saugykloje. Pasak elektrinės vadovo, šios ilgaamžės pavojingos atliekos išliks aktyvios dar milijoną metų.

„Kodėl ne Visagino, Ignalinos ar kita (vieta – ELTA)? Kaip mes ir anksčiau kalbėjome, pirmiausia reikia įvertinti visus aspektus. Pirmiausia – geologinius, kur padėtos radioaktyvios medžiagos tikrai galėtų amžiams likti ir tai būtų saugi vieta, ir žmonės, ateities kartos neturėtų pergyventi, kad turime nesaugias vietas“, – vietos parinkimo procesą aiškino L. Baužys.

Tai nėra kažkokia slapta grupė ar susitarimas, tai yra iš principo valdomas projektas, ir tie etapai, kurie bus, (...) pirmiausia pasisakys mokslas, bus atliekami išsamūs geologiniai tyrimai (...)

Visgi, kaip akcentavo šią savaitę nuogąstavimus dėl proceso skaidrumo išreiškęs Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, savivaldybės nekelia idėjos, kad šis kuras neturėtų būti laidojamas Lietuvoje – pabrėžia suvokiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvos neleidžia pavojingų atliekų išvežti į užsienio valstybes.

„Mūsų pretenzija yra ta, kad mes trejus metus vykstančiame procese pasigendame skaidrumo ir aiškumo, kas tie ekspertai, kurie čia tiria ir analizuoja tas Lietuvos vietoves. Kaip tai yra daroma, kokiu pagrindu buvo atmestos pirmos trisdešimt kelios vietos, ar buvo atlikti geologiniai tyrimai, išsamūs, konkretūs gręžiniai, pavyzdžiui (tiriami – ELTA), ar atlikti seismologiniai tyrimai“, – aiškino Kazlų Rūdos meras.

„Pabrėžiu – konkretūs, realūs tyrimai, o ne remiamasi abstrakčiais žemėlapiais. Jeigu buvo atlikti tokie tyrimai, kur jų medžiaga? Kur yra aiškios, išsamios kiekvienos vietos ekspertizės išvados?“ – kvestionavo jis.

Pasak M. Varaškos, į procesą skaidrumo galėtų įnešti ne tik pačios atominės elektrinės vadovo, tačiau ir valstybės institucijų įsitraukimas. Be to, kaip pakartojo meras, savivaldybėms kyla klausimų, kodėl į darbo grupes nėra įtraukti jų atstovai, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos.

„Raginame, reikalaujame toliau jau ne direktorių, o politikus, energetikos ministrą, Vyriausybės vadovą viešinti visą informaciją, kuri yra su tuo susijusi“, – pridūrė metas.

Savo ruožtu IAE vadovas pažymėjo, kad į darbo grupę atrenkant potencialią vietą atliekynui jau įtrauktos Aplinkos, Finansų ministerijos ir ekspertų grupės, todėl procesas organizuojamas skaidriai.

„Tai nėra kažkokia slapta grupė ar susitarimas, tai yra iš principo valdomas projektas, ir tie etapai, kurie bus, (...) pirmiausia pasisakys mokslas, bus atliekami išsamūs geologiniai tyrimai ir kiti vertinami socioekonominiai, saugumo aspektai. (...) Galiu patvirtinti, čia nėra jokio slaptumo, o veikiama pakankamai skaidriai“, – teigė L. Baužys.

Be to, anot jo, vietos parinkimas nebus vykdomas „už uždarų durų“, savivaldybės po kovo mėnesio vykusio susitikimo kalbėtis bus kviečiamos ir toliau, joms bus aiškinami giluminio atliekyno projekto procesai.

„Sprendimas tikrai nebus vykdomas už uždarų durų, jis bus vykdomas ir tariantis su tomis pačiomis savivaldybėmis“, – pabrėžė L. Baužys.

Tyrimus vykdančios Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė nurodė, kad vieta atliekynui bus atrinkta pagal saugumo kriterijus – reikiamą gylį, giluminių žemės sluoksnų storį, tektoninį stabilumą, kad atliekynas nepaveiktų požeminio vandens kokybės. Todėl pasak ekspertės, renkantis vietą yra remiamasi TATENA rekomendacijomis.

„Mes turime išrinkti pirmiausia saugiausią, tinkamiausią vietą. Tas laikymas radioaktyvių atliekų yra tiktai laikymas spendimas šiai dienai. (...) Saugiausias būdas pasaulyje yra būtent giluminis atliekynas“, – sakė J. Čyžienė.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.

ELTA primena, kad pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.