Rinkos tyrimų bendrovės „Iconus“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai baldus vidutiniškai perka kas dvejus metus, o įsigytus naujus saugo ir prižiūri taip, kad jie tarnautų bent 7 metus. Vis dėlto, baldų rinkos atstovai pastebi ir naujas, labiau vakarietiškam pasauliui būdingas tendencijas – perkami kokybiškesni, o tuo pačiu ir brangesni baldai, neretai baldai įsigyjami internetu.

„Baldai – tai tarsi vizitinė namų bei jų šeimininkų kortelė. Tuo tarpu žvelgiant į šalies baldų rinką iš ekonominės pusės, galima daug ką pasakyti ir apie šalies pragyvenimo lygį, žmonių įpročius. Kokius ir už kiek baldus perka šalies gyventojai, atspindi, kiek žmonės gali sau leisti investuoti į intymiausios aplinkos – namų jaukumą bei kaip ta aplinka ir poreikiai kinta, – sako vienos didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Gintaro baldai” direktorius Gintaras Dirkstys. – Džiugu, kad kasmet šiuo atžvilgiu Lietuvos paveikslas darosi vis gražesnis – gyventojai dažniau atnaujina savo namus, parduodame vis daugiau modernesnių baldų, skirtų naujų namų, kotedžų, naujos statybos butų klientams“.  Pasak jo, žmonės pastaruoju metu baldams linkę išleisti daugiau, o tuo pačiu, taupydami laiką, įsigyja ir papildomų prekių, pavyzdžiui, baldų valymo priemonių, pledų ir pan.

Vartotojų apklausa atskleidė, kad laikotarpis nuo paskutinį kartą įsigyto baldo ir planuojamo kito pirkimo apie 46 proc. respondentų trunka apie 2 metus. Pirmiausia lietuviai įsigyja sofas, lovas, minkštus kampus, bei virtuvinius komplektus – pasak G. Dirksčio, šių baldų pardavimai per metus jų tinkle užima 50 proc. visų pardavimų, vėliau investuojama į svetainės, prieškambario ir kitus, ne pirmos būtinybės baldus. Dažniausiai baldus įsigyja Panevėžio ir Alytaus apskrities gyventojai, rečiau – Marijampolės ir Tauragės. Įdomu tai, kad kas dvejus metus ir dažniau baldus perka daugiausia jaunesnio amžiaus gyventojai – taip atsakė beveik 70 proc. 18–24 metų amžiaus respondentų. Tiesa, jų investuojama suma į baldus yra mažesnė, palyginant su vyresniais pirkėjais (35-65 metų), kurie nors perka rečiau, bet renkasi kokybiškesnius baldus, todėl išleidžia 25 proc. daugiau pinigų. 

Pagal apklausos rezultatus, kol kas ilgiausiai pirkėjai planuoja naudotis įsigytais virtuvės baldais – net 59 proc. respondentų juos tikisi naudoti 9 ir daugiau metų. Trumpiausiai naudojami – čiužiniai, kadangi 31 proc. respondentų juos perka 5–6 metų ar trumpesniam laikotarpiui. Panašų čiužinių naudojimo laiką rekomenduoja ir higienos specialistai.

Svarbiausiu rinkos pokyčiu baldų gamintojai vadina posūkį į internetinę prekybą. Į klausimą, ar pirktų baldų internetu, teigiamai atsakė 70 proc. šalies mastu atlikto tyrimo respondentų. Internetu gyventojai labiausiai būtų linkę pirkti ne minkštus baldus – sekcijas, stalus, spintas, staliukus (60 proc.), mažiausiai – virtuvės baldus (tik 37 proc.) ir čiužinius (42 proc.). „Mūsų elektroninės prekybos pardavimai pernai augo 55 proc., todėl 2016 metais planuojame apie 10 kartų padidinti prekių asortimentą internete“, – pastebi G. Dirkstys ir atkreipia dėmesį, kad siekiant sudominti reiklesnius klientus, pasiūla bus plečiama ir salonuose.

Lietuvių baldų gamintojų negąsdina ir pasaulinės konkurentės „Ikea“ populiarumas. G. Dirksčio vertinimu, šio prekybos tinkle atėjimas į Lietuvą išplėtė rinką – daugiau žmonių ėmė keisti baldus, o tai geras pokytis visai šaliai. Švedų įtaka taip pat paskatino žmones sumažinti naudojimosi baldu laikotarpį ir atnaujinti interjerą dažniau nei kas 7–8 metus, kaip buvo iki šiol.