Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismas Paryžiuje liepos 1 dieną priėmė galutinį sprendimą, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Ministerija BNS nesutiko atskleisti arbitražo spendimo motyvų.

„Negalime atskleisti sprendimo motyvų, nes tai būtų konfidencialumo pažeidimas“, – BNS sakė finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė.

Fondas, kuris tvirtino esąs V. Antonovo teisių perėmėjas, remdamasis Lietuvos ir Rusijos dvišalės investicijų apsaugos sutartimi, ieškinį arbitražui pateikė 2019 metais.

Be to, JAV Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną atmetė fondo prašymą iš buvusio laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley (Saimono Fryklio) išreikalauti duomenų apie banko laikinąjį administravimą 2011 metais bei kitas aplinkybes, taip pat jį apklausti.

Arbitražo teismas taip pat priteisė Lietuvai bylinėjimosi išlaidas su palūkanomis. Teismas anksčiau buvo įpareigojęs fondą pralaimėjimo atveju užtikrinti Lietuvos išlaidų kompensavimą šioje byloje – arbitražui priėmus sprendimą visos šios išlaidos buvo kompensuotos.

Rusijos fondas pretenzijoje arbitražui teigė, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi žalos V. Antonovui, pažeidė keturis su Rusija pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.

V. Antonovas 2016 metais jau buvo inicijavęs ieškinį Lietuvai Maskvos arbitražo teisme, kur siekė prisiteisti daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimą dėl „Snoro“ nacionalizavimo. Byla buvo nutraukta Lietuvai nusprendus pasinaudoti tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos.

„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Lietuvos prokurorai atliko ikiteisminį tyrimą ir 2019 metų gruodį teismui perdavė medžiagą dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo – kaltinimai byloje pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams V. Antonovui ir Raimondui Baranauskui.

Jie kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.

Pasak Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų biuro vedėjos Ingos Šaranovos, „Snoro“ baudžiamoji byla teisme pradėta nagrinėti 2020 metų liepą, o jos nagrinėjimas vyksta „pilnu pajėgumu“.

„Aišku, reikia įvertinti tai, kad procesas vyksta kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau per šį laikotarpį buvo apklausta nemažai liudininkų. Tolesnės jų apklausos numatytos beveik visą rugsėjo mėnesį – tuomet nuotoliniu būdu planuojama apklausti liudytojus iš Šveicarijos, Kipro, Austrijos“, – antradienį BNS sakė teismo atstovė. 

Bylą teismui perdavę prokurorai 2019 metais teigė, kad dėl R. Baranausko ir V. Antonovo galimų nusikaltimų buvo padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žalos kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei.

Bylą sudaro 517 tomų. Tyrimo metu teisėsauga apklausė 90 liudytojų, atliko 12 ūkinės-finansinės veiklos tyrimų,

Teisėsauga teigė, kad nuo 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų) „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose, o 2009–2011 metais – du didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu.

V. Antonovas Rusijoje yra nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo banke „Sovetskij“.

Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

Lietuvai arbitražo byloje atstovavo advokatų kontorų „DLA Piper“ bei „Ellex Valiunas ir partneriai“ advokatų komanda.