- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ skirta 81,1 tūkst. eurų bauda už Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas 123 tinkamų sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales.
Tokį sprendimą antradienį uždarame posėdyje priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), BNS patvirtino jos pirmininkas Renatas Pocius.
„Įvertinusi tai, kad bendrovė bendradarbiavo su taryba, jau atliko faktiškai kai kuriuos procedūrinius veiksmus, atlieka ir planuoja atlikti ateityje, taryba skyrė finansinę sankciją, kuri siekia 0,1 proc. bendrovės 2023-ųjų metų apyvartos“ – BNS antradienį teigė R. Pocius.
Amber Grid“ 2023 metais gavo 82 mln. eurų pajamų.
VERT vadovo teigimu, bauda „Amber Grid“ skirta už netinkamą dujų perdavimo sistemos naudojimą GIPL dujotiekyje sumontuojant detales, kurių dalis neturi kilmę patvirtinančių dokumentų.
„Mes suprantame, kad tokia dujų (perdavimo – BNS) sistema, kuri neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, yra traktuojama, kad ji yra netinkamai eksploatuojama“, – teigė R. Pocius.
VERT pranešime teigė, jog GIPL dujotiekis naudojamas su dalimi jungiamųjų detalių, neturinčių kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų: „Todėl padidėja rizika, kad dujotiekis nebus saugus ir patikimas ilguoju laikotarpiu“.
Vis dėlto R. Pocius teigė, jog energetikos rinkos reguliuotojas neturi duomenų, kad GIPL būtų nesaugus.
Mes suprantame, kad tokia dujų (perdavimo – BNS) sistema, kuri neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, yra traktuojama, kad ji yra netinkamai eksploatuojama.
„Bet jokiu būdu nenorime teigti, kad sistema yra nesaugi eksploatuoti, nes tokių signalų iš bendrovės nesame gavę“, – pridūrė jis.
VERT nurodė, kad jos sprendimas neapima detales sumontavusių rangovų darbo vertinimo, kurie, anot tarybos, nepatenka į jos reguliavimo sritį.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias ir iš standarto neatitinkančio plieno pagamintas GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.
Šią išvadą dujų perdavimo operatorė yra apskundusi teismui.
„Amber Grid“ baudą žadą išsireikalauti iš „Alvoros“
Savo ruožtu, „Amber Grid“ BNS informavo, kad 81 tūkst. eurų baudą išsireikalaus iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“.
„Amber Grid“ VERT skirtą sankciją traktuoja kaip patirtą žalą dėl GIPL rangovo veiksmų. Bendrovė planuoja baudos sumą išreikalauti iš už pažeidimą atsakingo GIPL rangovo – įmonės „Alvora“, – BNS antradienį teigė „Amber Grid“.
„Amber Grid“ apgailestauja, kad nagrinėdama sankcijos skyrimo klausimą VERT nevertino „Alvoros“ veiksmų“, – nurodė operatorė.
Bendrovės atstovė Laura Šebekienė BNS patikslino, kad „Amber Grid“ taip pat svarsto skųsti reguliuotojo skirtą baudą.
Rugsėjo pabaigoje VERT pusmečiui – iki kitų metų sausio 15 dienos pratęsė terminą, per kurį „Amber Grid“ turi atlikti nepriklausomą 2022 metais nutiesto GIPL dujotiekio patikrą.
Tokia ekspertizė reikalinga siekiant įvertinti, ar dujotiekis gali veikti saugiai, kol bus pakeistos netinkamos detalės.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius atsakomybę už tokią situaciją bei dujotiekyje sumontuotas tinkamų dokumentų neturinčias detales vertė pagrindinei GIPL rangovei bendrovei „Alvora“.
Savo ruožtu „Alvora“ teigė, jog rusiškos žymos ant GIPL jungiamųjų detalių atsirado nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos.
Birželio pradžioje „Amber Grid“ paskelbė rangovų, kurie pakeistų dalį GIPL detalių, kvalifikacinę atranką.
Teisėsauga šiuo metu atlieka dar 2022 metų liepą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL.
Apie tai, kad dujotiekyje tarp Lietuvos ir Lenkijos galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės pirmasis praėjusių metų birželį paskelbė su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismo verdiktas: Susisiekimo ministerijai teks mokėti didžiulę baudą2
Konkurencijos tarybos Susisiekimo ministerijai 2023 metais skirta 40,53 tūkst. eurų bauda dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos buvo pagrįsta, nutarė Regionų administracinis teismas. ...
-
Žiniasklaida: baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė pradėjo arbitražo bylą prieš Lietuvą2
Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai portalui lrt.lt patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15...
-
Po finansinių įstaigų skandalų LB akiratyje – ne tik komerciniai bankai: pranešė, ką tikrins
Lietuvos bankas (LB) šiais metais ketina atlikti iki 30 jo prižiūrimų finansų įstaigų patikrinimų. ...
-
„LTG Cargo“ atskleidė, ką darys su rusiško žymėjimo vagonais
Siekdama galutinai desinchronizuoti Lietuvos geležinkelių sistemą nuo Rusijos, valstybės grupės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki 2026 m. ketina visus aktyviai naudojamus vagonus perregi...
-
„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti1
36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyven...
-
Paukštys pratrūko: skleidžiamas šmeižtas
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiuose interneto portaluose, įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina – jau nuo 2022 m. ...
-
Dėl sukčių atakos užblokavo dalį „Akropolio“ dovanų kortelių: štai ką reikia daryti jų turėtojams
Dovanų kortelių platinimo bendrovė „Gera dovana“ nustatė, kad į jos partnerių savitarnos portalą per darbuotojo paskyrą nuotoliniu būdu įsilaužę nežinomi asmenys neteisėtu būdu nukopijavo dalį išplatintų „Akropolio&ldq...
-
Lietuvos oro uostų užmojai: žada patuštinti „kišenes“
Tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) šiemet į plėtrą investuos 58 mln. eurų, skelbia LTOU. ...
-
Didžiausią Lietuvos medicinos įstaigų tinklą perka suomiai2
Privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomą medicinos įstaigų tinklą „InMedica grupę“ perka Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros įstaiga „Mehilainen“. ...
-
Svarbi žinia: VMI įspėja gyventojus4
Dėl EDS serverių perkėlimo darbų nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio nebus pasiekiamos VMI sistemos. ...