- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.
„Kad tiesiog žvejai mėgėjai kažkokiame formate galėtų teikti siūlymus, kur jie mato prioritetą, pavyzdžiui, tam tikrų metų lėšų paskirstymui“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Gedvilienė.
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutiko, kad atsiras papildomų iššūkių, todėl toks formatas būtų reikalingas.
„Kasdieninei operacinei veiklai, lėšų paskirstymui, pasikonsultavimui mes būtume už kažkokį formatą“, – kalbėjo K. Šetkus.
Seimo narys Linas Jonauskas teigė, kad šiuo metu veikia įstatyme įtvirtinta Mėgėjų žvejybos taryba, tačiau jos veikloje netrūksta problemų, nėra vadovų kaitos, todėl reikėtų ją atnaujinti.
„Jeigu ji atliktų tą tikrąjį patariamą darbą ir pasakytų, ką žvejai mėgėjai mato, kokia yra vizija ir perspektyvos, visiems būtų paprasčiau, aiškiau ir skaidriau“, – kalbėjo Seimo narys.
Tuo metu Aplinkos ministerijos patarėjas Vilmantas Graičiūnas įsitikinęs, jog naujos žvejų struktūros kurti nereikia, galima sutvarkyti dabartinę: „Yra Mėgėjų žvejybos taryba ir tikrai galima ją sutvarkyti įvedus ten kadencijas, jeigu dabartinė taryba nebetinka“.
A. Gedvilienės teigimu, Mėgėjų žvejų taryba sulaukia daug kritikos: „Amžinas galėjimas būti taryboje, ne per daug kažką daryti – turėtų būti kažkoks skirtingas požiūris. (...) Yra galimybė judėti dvejomis kryptimis – ir susitvarkyti įstatymą, ir turėti patariamą naują formatą“.
Žvejys ir visuomenininkas Evaldas Bubulis sako, jog žvejybos mėgėjai norėtų dalyvauti kontroliuojant lėšų paskirstymą ir projektų įgyvendinimą.
Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba.
„Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba. (...) Žmonių, visuomenės įsijungimas į tokios projektus yra svarbus. Finansų mes gal jums ir nepadėsime tvarkyti, bet jeigu yra surenkami 4 mln. eurų už kažkokius bilietus ir yra pakeliama jų kaina, tai būtų tikrai gražu, kad tie pinigai būtų skiriami žuvivaisos švietimui“, – komiteto posėdyje kalbėjo E. Bubulis.
Žvejys mėgėjas, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius pageidavo, jog Mėgėjų žvejybos įstatyme būtina numatyti galimybę gauti paramą nevyriausybinėms organizacijoms.
„Šiai dienai nėra jokių galimybių. Kiek mes prašėme padėti viešinti klausimus, mes šansų pinigų gauti neturime. (...) Mes esame finansiškai visiškai atstumiami nuo valstybės“, – teigė K. Klimavičius.
Jis taip pat nepritarė siūlymui, jog už vienos paros leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai tektų sumokėti 15 eurų, o jei žuvys paleidžiamos – 5 eurus.
„Rudenį mes žuvies ar taip, ar taip neimame, bet kankintume ją prieš nerštą tik už 5 eurus. (...) Jeigu visi sumokėtų po 15 eurų, mes turėtume 150 eurų, o ne 25, kuriuos galėtume skirti žuvų sąlygoms pagerinti“, – sakė K. Klimavičius.
Pasak Aplinkos ministerijos patarėjo V. Graičiūno, vienintelis būdas finansuoti žvejų organizacijas – šiuo metu veikiantis projektinis finansavimas.
„Organizacijos norėtų, kad jiems būtų skiriami pinigai tiesiogiai. Kokiu būdu, kaip atrinkti tas organizacijas, kurioms būtų skiriami pinigai tiesiogiai?“, – kalbėjo jis.
Rugsėjo pabaigoje po pateikimo Seime priimtomis Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisomis siūloma leidimų žvejoti dvi paras kainą didinti nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.
A. Gedvilienės duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Jiems parduodant žvejo bilietus surenkama 1,4–1,6 mln. eurų. Aplinkos ministerijos atstovo Povilo Paukštės teigimu, po pakeitimų surenkamų lėšų suma galėtų siekti daugiau nei 4 mln. eurų.
A. Gedvilienė anksčiau teigė, jog padidinus įkainius, kurie nebuvo keisti 11 metų, planuojama surinkti daugiau lėšų ir investuoti į vandens telkinius, įžuvinimą, žuvies išteklių atkūrimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijoje pradėtas tyrimas dėl galbūt netinkamo „Rail Baltica“ lėšų panaudojimo
Latvijos prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų, skirtų brangiai ir vėluojančiai geležinkelio jungčiai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, panaudojimo. ...
-
„Via Lietuva“ kitų metų pradžioje spręs dėl e. tollingo konkursų likimo
Apeliaciniam teismui paskelbus, jog kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu valstybinių kelių valdytojos &bdqu...
-
Lietuvos paštas ir vėl kelia kainas1
Lietuvos pašto paslaugos siunčiant siuntinius į užsienį 2025 metais vidutiniškai brangs 0,44 euro daugiau, o laiškus (iki 20 gramų svorio siuntinius) – 0,38 euro. ...
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigai
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1
Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2
Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...
-
Ropė: pasiūlymas įsigyti parduodamą gretimą sklypą privalo būti ir kaimynas turi žinoti
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemės sklypą suteikti tik ūkininkams, kurie greta dirba žemę. ...
-
Paviešino lietuvių skolas: tai beveik Klaipėdos dydžio skolininkų miestas
Antstolių išieškomų skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, o jų turi 222 tūkst. žmonių – 8 proc. šalies gyventojų, kurių 63 proc. šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų, skelbia Antstolių rūmai. ...
-
Ar pavyks gyventojams lengviau atsiimti pinigus iš II pakopos18
Būsto paskolos grąžinimui arba pradiniam įnašui, kad galėtum nusipirkti naują – anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, tai pakankama priežastis atsiimti pensijų kauptus pinigus. I. Ruginienė sako, kad nori sugria...
-
Vyriausybė – už parlamentarų siūlymus skirti dar 0,7 mln. eurų Seimui, Kalėjimų tarnybai1
Vyriausybė trečiadienį sutiko kitų metų biudžete numatyti papildomai dar 704 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai bei Lietuvos kalėjimų tarnybai. ...