- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rankoje lagaminas, o jame – ne daiktai atostogoms. Kai kuriuose jų – investiciniai popieriai, verslo ir politiniai susitarimai. Tačiau tokių keliautojų Lietuvoje vis mažiau, nes skrydžių jiems nebelieka, praneša LNK.
„Iki pandemijos verslo keliautojai sudarė apie 30 proc. visų keliautojų. Šiai dienai tokių keliautojų yra vos 18 proc. – sakė laikinasis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Aurimas Stikliūnas.
Štai į Briuselį atskrido nemaža Lietuvos merų delegacija. Bet jų kelionės užtruko skirtingai. Vieni Europos Sąjungos sostinę pasiekė per Vokietiją, kiti – per Lenkiją ar Latviją.
„Neįmanoma, kai tenka visą dieną keliauti. Du ar net trys persėdimai – argi čia normalu?“ – kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nuolatiniai Lietuvos atstovai europarlamentarai kabinetus turi ir dirba ne tik Briuselyje, bet ir Prancūzijoje, Strasbūre. Tad kartais per savaitę į darbą arba atgal į gimtinę skrenda bent du kartus per savaitę.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė turi kolegoms patarimą.
„Visus europarlamentarus kviečių keltis gyventi į Panevėžį, nes man nelabai kas pasikeitė. Jeigu nėra skrydžio iš Vilniaus, aš skrendu iš Rygos. Atstumas iš esmės tas pats“, – pusiau juokais šnekėjo R. Juknevičienė.
Susisiekimo ministerija žada įlieti į rinką 6 mln. eurų skrydžiams skatinti.
„Pradžioj reikia šiek tiek investicijų, kad pritrauktume konkrečios krypties oro linijų vežėją, o toliau, jei ta kryptis atsiperka, tos lėšos vėl sugrįžtų“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.
Net ir atsiradus reisams, anot verslo atstovų ir politikų, šie turi būti patogūs. Mat į didžiąsias Europos sostines oro linijos skrenda retai, vos kelis kartus per savaitę. O ir jų laikas nepatogus.
„Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą“, – kalbėjo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą.
Visgi investuotojai ir politikai išrankūs – nenori skraidyti pigių oro linijų lėktuvais, o pagrindiniai vežėjai mūsų šalyje būtent tokie („Ryanair“ ir „Wizzair“).
„Tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos kompanijų verslininkai beveik, arba visai neskraido su pigiomis oro linijomis. Vienose net neapmokamos išlaidos pigių avialinijų, kitose – net draudžiama tokiomis skraidyti“, – sakė R. Valiūnas.
„Tai – žymiai mokesnis turistas, kuris Lietuvoje išleidžia keturis kartus daugiau nei paprastas turistas, kuris čia atvyksta laisvalaikio tikslais“, – kalbėjo Turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė. – Matuojama, kad vidutinio turisto išlaidos vienos kelionės metu – apie 1,5 tūkst. eurų.“
Praranda ir daugiau – milijoninius susitarimus partnerystei ir tūkstančius naujų darbo vietų.
„Mes tikrai pagarsėsime kaip sala, kurią sunku pasiekti“, – teigė Ž. Gavelienė.
Nelikus kryptims, politikai dar kartą svarsto, ar Lietuvai verta steigti savo oro linijas. Mat dabar ji tik kartu su Slovakija neturi savo oro vežėjo.
„Lietuvoje mes turėtume žiūrėti taip pat kaip į geležinkelio bėgius – reikalinga infrastruktūra“, – savo nuomonę išsakė Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.
Trys vežėjai Lietuvoje jau žlugo. Tad užkulisiuose skaičiuojama, kad lipti ant to pačio grėblio nereikia, nebent būtų statomas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno.
„Jei jis būtų laisvas ir neužimtas žemų kaštų skrydžių bendrovių, tokiu atveju iš tikrųjų būtų naudinga kalbėti apie nacionalinį vežėją. Tačiau kadangi valstybės strategija iki 2030 metų nesvarstyti naujojo oro uosto statybos, šiai dienai, mano akimis, nacionalinio vežėjo atsiradimo klausimas netikslingas“, – tokia buvo Nacionalinės aviacijos asociacijos pirmininko Jorio Gintilo pozicija.
Aviacijos gairėse iki 2030-ųjų mūsų šalis tiesioginiais skrydžiais turės būti pasiekiama iš bent 150 miestų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė Lisabonoje pristatys Lietuvos inovacijų ekosistemą3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę su darbo vizitu lankysis Lisabonoje, kur tarptautinėje technologijų konferencijoje „Web Summit 2024“ trečius metus iš eilės pristatys augančią Lietuvos ...
-
Spalį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc.
2024 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, šilumos energijos, degalų ir tepalų, trumpalaikio n...
-
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto
Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo ...
-
N. Mačiulis: skubota mokesčių reforma duotų daugiau žalos nei naudos
Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti r...
-
Dėl jaunųjų sportininkų stipendijų Vilniaus valdžia žada apsispręsti dar lapkritį
Vilniaus savivaldybė dar lapkritį žada nuspręsti, kiek jaunųjų sportininkų gaus sostinės skiriamas stipendijas. ...
-
Seimas priėmė priemones prekybai žaliosiomis obligacijomis skatinti
Siekiant padėti įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms, Seimas priėmė Europos žaliųjų obligacijų standartą. ...
-
Valstybės biudžeto projekte Lietuvos pirmininkavimui ES numatyta 141 mln. eurų
Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. ...
-
Siūlo ratifikuoti sutartį su San Marinu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo2
Vyriausybė siūlo teikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. ...
-
Apklausa: daugėja lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas6
Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. ...
-
UT vadovė apie vokiečių karių šeimų integraciją: Lietuva tampa konkurencinga šalimi darbo rinkoje
Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių te...